Ekonomikos ir inovacijų ministras kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) – prašo įvertinti, ar uždarytas prekybos tinklas „Mere“ neturi klonų – ar naujomis parduotuvėmis rusiško kapitalo verslas nebando apeiti europinių sankcijų. Po socialinius tinklus pasklido gandas, kad ta pati „Mere“, tik kitu pavadinimu, jau veikia Šiauliuose. Rinkos analitikų teigimu, „Mere“ atgimimas naujais pavidalais jų nenustebintų, nes taip nutiko Lenkijoje.
Pirkėjai vienas po kito eina tikrinti, ar atidaryta „Mere“ parduotuvė. Praeitą savaitę tinklo parduotuvės veikė, bet penktadienį visos staiga uždarytos. Iškart po to, kai Europos Sąjunga pritaikė sankcijas tinklo savininkui Sergejui Šnaideriui. Į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukti visos „Svetofor Group“ akcininkai, kuriems priklauso ir „Mere“.
Lietuvoje tokių buvo iš viso beveik trys dešimtys.
„Vienąkart per savaitę atvažiuodavom apsipirkt. Maistas šiek tiek pigesnis būdavo“, – sako pirkėjas Petras.
LRT kalbinti gyventojai sako, kad rusiškų prekių, priešingai, nei suformuota nuomonė, šioje parduotuvėje nematė.
„Iš kur pas ką yra sąžinė pavadinti vatnikų parduotuve? <…>
Ne viskas kokybiška, aišku. Bet, pavyzdžiui, kraikas katėms, aš pirkau, labai fainas. Jis pigus. O jo daug reikia“, – teigia pirkėjas Sigitas.
„Ukrainos prekių būdavo, latvių, nu ir lietuvių“, – pasakoja pirkėjas Petras.
Vilniečių teigimu, norėtųsi, kad „Mere“ parduotuvės vietą užpildytų bet kokia kita – svarbu, kad su pigesnėmis prekėmis.
O šiandien kaip tik išgirdo, kad esą taip ir yra.
„Žmona sako – nuvažiuok, pažiūrėk, lyg tai atidaryta, pakeistas pavadinimas ir atidaryta“, – sako pirkėjas.
Informacija apie kitu pavadinimu atgimstančias „Mere“ parduotuves nuvilnijo socialiniuose tinkuose. Kaip įrodymas pateikiama parduotuvė Šiauliuose. Joje, anot pirkėjų, – ir prekės panašios, ir jų kokybė.
Bet, svarbiausia, šūkis apie mažesnes kainas – kone identiškas kaip naudotas „Mere“.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas kreipėsi į FNTT, kad ji įvertintų, ar sankcionuotų asmenų valdomas verslas nebando grįžti į Lietuvos rinką. Ir tai esą – ne verslo, o nacionalinio saugumo klausimas.
„Tokio kapitalo investicijoms Lietuvoje ne vieta“, – sako ministras.
Jis nori žinoti, ar parduotuvės Šiauliuose savininkas nėra susijęs su tinklo „Mere“ savininkais.
„Ar tos naujai atidaromos „Ola“, kaip jūs minėjote, turi sąsajų su „Mere“ savininkais. <…> Tai ir yra visas tas procesas turbūt, pasakyčiau, savotiškos krepšinio rungtynės tarp sankcijų ir sankcijų apėjimo. Kai tu turi įmesti daugiau taškų“, – sako E. Grikšas.
Rinkos ekspertai sako – logistika ir sandėliai, kuriuos valdo Rusijos piliečiai, likę. Taip pat ir tiekėjai.
Pernai „Mere“ sankcionuota Lenkijoje. Paaiškėjo, kad tai nebuvo viena įmonė, o kelios skirtingais pavadinimais.
„Kas buvo tiesiogiai susiję su Šnaideriais, ten, kur jie buvo akcininkai, tai sankcijos buvo pritaikytos greitai ir iš karto. Bet ilgainiui bėgant pasirodė nauji klonai, kurie buvo siejami su Lietuvos kilmės verslininku Lipinu ir jo vardu ten buvo atidaromos įmonės. Tai galimai mes matom panašų scenarijų su ta „Ola“. Kur būtų gerokai sudėtingesnė struktūra“, – komentuoja „pricer.lt“ įkūrėjas, vadovas Arūnas Vizickas.
„Mere“ uždarymas buvo staigmena darbuotojams. Tokių – pustrečio šimto.
Ministras E. Grikšas sako, kad visi turėtų nesunkiai įsidarbinti naujai, nes laisvų darbo vietų prekybos sektoriuje – 10 kartų daugiau, nei dirbo „Mere“ tinkle.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
