Mintis apie karą Lietuvoje daugeliui vis dar atrodo kaip blogiausias scenarijus, apie kurį nemalonu net galvoti. Tačiau pasiruošimas nereiškia panikos. Priešingai – žmogus, kuris iš anksto žino, kur slėptis, ką pasiimti ir kaip susisiekti su šeima, kritinę akimirką turi gerokai daugiau galimybių išvengti chaoso.
Lietuvoje oficialios civilinės saugos rekomendacijos remiasi labai paprastu principu: šeima turėtų būti pasirengusi bent 72 valandas išsiversti savarankiškai, turėti išvykimo krepšį, žinoti artimiausią priedangą ir būti aptarusi veiksmų planą.
Tačiau ar dauguma mūsų galėtų dabar, vidury nakties, per kelias minutes atsakyti: kur yra artimiausia priedanga? Kur šeimos dokumentai? Ar telefone veikia perspėjimo pranešimai? Kur susitiktume, jei dingtų ryšys?
Būtent apie tai verta pagalvoti dar tada, kai aplinkui ramu.
Pirmosios minutės gali būti svarbiausios
Jeigu Lietuvoje kiltų realus karinis pavojus, pirmiausia reikėtų ne sėsti į automobilį ir aklai važiuoti iš miesto, o klausyti oficialių perspėjimų.
Išgirdus sirenas ar telefone gavus perspėjimą, PAGD rekomenduoja įsijungti Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją, perskaityti gautą pranešimą ir vykdyti jame pateiktus nurodymus. Situacijai keičiantis gali būti nurodyta slėptis, evakuotis arba imtis kitų apsaugos priemonių.
Tai labai svarbu todėl, kad skirtingose vietovėse situacija gali būti visiškai kitokia.
Vienur saugiausia gali būti likti vietoje.
Kitur – nedelsiant evakuotis.
Todėl spontaniškas sprendimas važiuoti „kuo toliau“ nebūtinai būtų saugiausias.
Kur slėptis, jeigu pasigirstų oro pavojaus signalas?
Idealiu atveju žmogus turėtų dar šiandien žinoti artimiausios priedangos vietą.
Priedangos Lietuvoje skirtos trumpalaikei apsaugai oro pavojaus, apšaudymo, skeveldrų ir smūgio bangos grėsmės metu. Jomis gali būti požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, garažai, rūsiai, tuneliai ir kitos tinkamos patalpos.
Tačiau iki oficialios priedangos gali būti per toli.
Tokiu atveju rekomenduojama rinktis rūsį arba vidinę patalpą be langų ir vadovautis vadinamąja dviejų sienų taisykle – tarp žmogaus ir lauko turėtų būti bent dvi sienos.
Tai gali būti koridorius, sandėliukas, vonios kambarys ar kita tinkama vidinė patalpa.
Blogiausia vieta – stovėti prie lango ir bandyti filmuoti tai, kas vyksta lauke.
Jeigu esate lauke – nežiūrėkite, kas vyksta
Žmogaus smalsumas tokioje situacijoje gali tapti labai pavojingas.
Jeigu pasigirstų sprogimai arba būtų paskelbtas oro pavojus, oficialios rekomendacijos ragina kuo skubiau ieškoti priedangos. Jei jos nėra, apsaugą gali suteikti požeminė perėja, tunelis, rūsys ar net reljefo įduba – griovys arba dauba. Reikia vengti atvirų vietų ir langų.
Jeigu netoliese įvyksta sprogimas, rekomenduojama kristi ant žemės, prisidengti galvą ir neskubėti iškart palikti priedangos, nes gali kristi nuolaužos arba įvykti daugiau sprogimų.
Svarbiausia taisyklė – pirmiausia saugokite save, o ne bandykite išsiaiškinti, kas vyksta.
Vienas krepšys, kuris gali tapti labai svarbus
Kiekvienuose namuose verta turėti iš anksto paruoštą išvykimo krepšį.
Ne lagaminą, kurį pradėsite krauti gavę perspėjimą.
Jau paruoštą krepšį.
Oficialiame LT72 rekomenduojamame rinkinyje numatyti dokumentai, pinigai, telefonas ir įkroviklis, žibintuvėlis su atsarginėmis baterijomis, nešiojamas radijas, pirmosios pagalbos priemonės, nuolat vartojami vaistai, maistas ir vanduo trims dienoms, sezoniniai drabužiai, higienos priemonės bei kiti būtiniausi daiktai.
Paprastas 72 valandų išgyvenimo sąrašas
- Asmens dokumentai ir jų kopijos.
- Grynieji pinigai.
- Vanduo ir ilgai negendantis maistas mažiausiai trims paroms.
- Nuolat vartojami vaistai ir pirmosios pagalbos rinkinys.
- Telefonas, įkroviklis ir įkrautas išorinis akumuliatorius.
- Žibintuvėlis ir atsarginės baterijos.
- Nešiojamas baterijomis veikiantis radijas.
- Šilti drabužiai, antklodė arba miegmaišis.
- Higienos priemonės.
- Užrašyti artimųjų telefono numeriai ir adresai.
- Vaikams reikalingi daiktai, jeigu šeimoje yra vaikų.
- Būtinos priemonės augintiniams.
Tokį krepšį geriausia laikyti vienoje aiškioje ir greitai pasiekiamoje vietoje.
Vien maisto neužtenka – šeimai reikia plano
Įsivaizduokite situaciją.
Vienas šeimos narys darbe.
Kitas – namuose.
Vaikai – mokykloje.
Mobilusis ryšys sutrinka.
Kas tada?
LT72 rekomenduoja šeimai iš anksto susitarti dėl susitikimo vietos prie namų, alternatyvios vietos kitame miesto gale ir vietos, kur būtų susitinkama evakuacijos atveju. Taip pat verta žinoti, kaip bendrausite dingus mobiliajam ryšiui ir kas bus pagrindinis šeimos kontaktinis asmuo.
Tai atrodo elementaru.
Tačiau ekstremalioje situacijoje būtent tokie paprasti iš anksto priimti sprendimai gali sutaupyti valandas chaotiškų paieškų.
Automobilis taip pat turėtų būti pasiruošęs
Jeigu būtų paskelbta evakuacija, dalis gyventojų galėtų išvykti nuosavu transportu, o neturintiems tokios galimybės būtų organizuojamas savivaldybių transportas.
Todėl praktiška nepalikti automobilio su beveik tuščiu degalų baku.
Tačiau dar svarbiau – iš anksto žinoti ne vieną, o bent du galimus išvykimo maršrutus.
LT72 šeimos plane rekomenduojama aptarti pagrindinį bei atsarginį evakuacijos maršrutą, numatyti, ką darysite užblokavus pagrindinį kelią arba sugedus automobiliui.
Krizės metu pagrindinės magistralės gali greitai užsipildyti.
Todėl navigacijos programėlė nėra visas planas.
Ar reikėtų bėgti iš Lietuvos vos išgirdus pirmą perspėjimą?
Ne.
Savavališkai pradėjus masiškai važiuoti galima patekti į dar pavojingesnę vietą arba trukdyti tarnybų darbui.
Kai realiai būtina evakuacija, apie ją informuoja atsakingos institucijos. Karo padėties metu atitinkamus sprendimus dėl evakavimo priima karo komendantai, o gyventojai informuojami, kaip ir kur judėti.
Gyventojams, negalintiems išvykti savarankiškai, numatyti evakavimo punktai ir organizuotas transportas. Priėmimo vietose organizuojamos būtiniausios paslaugos – vanduo, maistas, medikamentai ir laikinas apgyvendinimas.
Todėl krizės metu svarbu ne spėlioti, o klausyti konkrečių nurodymų.
O jeigu savo mieste pamatytumėte priešiškus karius?
Tai jau viena pavojingiausių situacijų civiliui.
PAGD rekomendacijos labai aiškios: nesiartinti prie ginkluotų žmonių, karinės technikos ir karinių objektų, neleisti vaikams vieniems būti lauke ir vengti nereikalingo kontakto.
Jeigu tenka tiesiogiai susidurti su ginkluotais asmenimis, rekomenduojama nedaryti staigių judesių, laikyti rankas matomas ir nesivelti į konfliktą.
Svarbiausia civiliui tokioje situacijoje nėra heroizmas.
Svarbiausia – išlikti gyvam.
Nefilmuokite karo socialiniams tinklams
Telefonas šiandien automatiškai keliauja į ranką vos tik pamatome kažką neįprasto.
Karo metu toks įprotis gali būti pavojingas.
Oficialios rekomendacijos ragina nefotografuoti ir nefilmuoti skrendančių objektų, nesiartinti prie nukritusių dronų ir neskelbti jų vaizdų socialiniuose tinkluose. Pastebėjus pavojingą objektą, informaciją reikia perduoti tarnyboms.
Taip pat svarbu neplatinti nepatikrintų žinučių.
Karo metu informacinis chaosas pats gali tapti ginklu.
Jeigu dingtų internetas ir mobilusis ryšys
Todėl išvykimo krepšyje rekomenduojamas baterijomis veikiantis radijas.
Taip pat verta turėti popieriuje užrašytus svarbiausius telefono numerius ir adresus.
Jeigu mobilusis ryšys dar veikia, bet tinklai perkrauti, oficialios rekomendacijos pataria artimiesiems rašyti SMS žinutes vietoje ilgų skambučių ir telefono ryšį naudoti tik tiek, kiek būtina.
Ši smulkmena gali būti labai svarbi milijonams žmonių vienu metu bandant prisiskambinti.
Priedangą verta susirasti dabar, o ne išgirdus sirenas
LT72 skelbia Lietuvos priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių ir gyventojų evakavimo punktų informaciją. Kolektyvinės apsaugos statiniai skirti žmonėms apsistoti ilgesnį laiką ekstremaliosios situacijos, evakuacijos ar karo metu, o priedangos pirmiausia skirtos trumpalaikei apsaugai nuo tiesioginio pavojaus.
Todėl vienas naudingiausių dalykų, kuriuos žmogus gali padaryti šiandien, trunka vos kelias minutes:
susirasti artimiausią priedangą prie savo namų ir darbo.
Dar geriau – vieną kartą nueiti iki jos pėsčiomis.
Tuomet kritiniu momentu nereikės pirmą kartą ieškoti adreso telefone.
Tai ar mes pasiruošę karui?
Valstybė gali turėti kariuomenę, NATO sąjungininkus, civilinės saugos sistemą, priedangas ir evakuacijos planus.
Tačiau paskutiniai keli procentai pasirengimo visada priklauso nuo paties žmogaus.
Jeigu namuose nėra vandens.
Jeigu nežinote, kur jūsų dokumentai.
Jeigu šeima nežino, kur susitikti dingus ryšiui.
Jeigu nežinote artimiausios priedangos.
Tuomet pirmosios krizės valandos gali būti daug sunkesnės, nei turėtų būti.
Tam nereikia bunkeriu paversti namų ar gyventi nuolatinėje baimėje.
Pakanka vieno vakaro: paruošti 72 valandų atsargas, susidėti išvykimo krepšį, susirasti priedangą ir kartu su šeima aptarti veiksmų planą.
Galbūt jo niekada neprireiks.
Bet jeigu vieną dieną Lietuvoje iš tiesų suskambėtų ne pratybų sirenos, tas vienas vakaras pasiruošimo galėtų tapti vienu svarbiausių jūsų priimtų sprendimų.
