Lietuvos saugumo tarnyboms skelbiant vis rimtesnius perspėjimus dėl galimų Rusijos provokacijų Baltijos regione, visuomenėje kyla nepatogus klausimas: ar tokiu metu aukščiausi šalies vadovai turėtų būti Lietuvoje?
Diskusiją dar labiau pakurstė žinia, kad prezidentas Gitanas Nausėda rugpjūčio 3–10 dienomis dirba nuotoliniu būdu iš Portugalijai priklausančios Madeiros salos. Prezidentūra pabrėžia, kad valstybės vadovas neatostogauja, palaiko ryšį su institucijomis ir yra nuolat informuojamas apie svarbiausius įvykius.
Vis dėlto laikas tokiai išvykai daliai visuomenės kelia klausimų.
Lietuvos žvalgyba skelbia nerimą keliančią informaciją
Ketvirtadienį paskelbta, kad Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų apie Rusijos svarstomas galimas provokacijas Baltijos regione.
Anot viešai pateiktos informacijos, Rusija galėtų panaudoti perimtus ukrainietiškus dronus atakoms prieš kritinės infrastruktūros objektus. Tokiu būdu būtų mėginama suklaidinti dėl tikrojo išpuolio vykdytojo, sukelti sumaištį ir silpninti NATO valstybių paramą Ukrainai.
Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu viešai neskelbiama nei apie priimtą galutinį sprendimą vykdyti tokią operaciją, nei apie konkrečius taikinius ar galimą atakos laiką. Tai yra žvalgybos vertinama grėsmė, o ne patvirtintas būsimas puolimas.
Lietuva dėl galimų provokacijų jau sustiprino strateginių objektų apsaugą. Papildomai saugomi svarbūs energetikos ir kitos kritinės infrastruktūros objektai, o prie jų apsaugos prisideda kariuomenė.
Dronų pavojus nebėra vien teorinis
Pastaraisiais mėnesiais dronų incidentai Baltijos regione privertė institucijas į grėsmes žvelgti gerokai rimčiau.
Gegužę dalyje Lietuvos buvo paskelbtas oro pavojus, gyventojai raginti slėptis priedangose, o į orą pakelti NATO naikintuvai. Vėliau pavojus buvo atšauktas, tačiau pats incidentas parodė, kaip greitai neaiškus objektas ore gali sukelti rimtą valstybės institucijų reakciją.
Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat akcentuojamos įvairios Rusijos keliamos rizikos: oro erdvės pažeidimai, informacinės operacijos, kibernetinės atakos ir kitos hibridinio poveikio priemonės.
Todėl dabartiniai perspėjimai nėra vien abstraktūs politiniai pareiškimai. Jie remiasi jau įvykusiais incidentais ir platesne Rusijos veiksmų prieš Europos valstybes tendencija.
Prezidentas Madeiroje – atostogos ar nuotolinis darbas?
Prezidentūra teigia, kad G. Nausėda Madeiroje ne atostogauja, o dirba nuotoliniu būdu.
Prezidento pareigos Lietuvoje nėra įprastas darbas nuo aštuonių iki penkių. Teisės aktuose valstybės vadovo atostogos atskirai nereglamentuotos, o prezidentas savo įgaliojimų nepraranda net būdamas užsienyje.
Šiuolaikinės ryšio priemonės leidžia gauti žvalgybos informaciją, dalyvauti pasitarimuose ir priimti sprendimus nuotoliniu būdu. Formaliąja prasme valstybės valdymas nėra sustojęs.
Tačiau politikoje svarbu ne tik tai, ar vadovas gali prisijungti prie užšifruoto pokalbio. Svarbus ir visuomenei siunčiamas signalas.
Kai gyventojams kalbama apie priedangas, oro gynybą, galimus infrastruktūros išpuolius ir Rusijos provokacijas, prezidento buvimas poilsine kryptimi garsėjančioje Atlanto saloje neišvengiamai gali atrodyti nejautriai.
Net jeigu realus darbas vyksta, susidaro komunikacinis kontrastas: Lietuvoje skelbiami perspėjimai apie galimą karinę provokaciją, o valstybės vadovas tuo metu dirba iš Madeiros.
Ar visa šalies valdžia išvykusi?
Teigti, kad „šalies valdantieji išvyko atostogų į Madeirą“, būtų netikslu.
Viešai skelbta būtent apie prezidento G. Nausėdos buvimą Madeiroje. Prezidentas nėra valdančiosios koalicijos narys, o Prezidentūra yra atskira valstybės valdžios institucija.
Todėl kritika turėtų būti formuluojama tiksliai: diskusija kyla ne dėl visos valdžios išvykimo, bet dėl prezidento sprendimo vieną savaitę dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio tuo metu, kai viešinama itin jautri informacija apie galimas Rusijos provokacijas.
Teisiškai galima, bet ar politiškai tinkama?
Šioje istorijoje susiduria du argumentai.
Viena pusė teigia, kad prezidentas savo pareigas vykdo, yra pasiekiamas ir prireikus gali priimti visus būtinus sprendimus. Vieta, iš kurios jis jungiasi prie pasitarimų, esą neturėtų būti svarbiausias klausimas.
Kita pusė mano, kad grėsmės akivaizdoje aukščiausias valstybės vadovas turėtų fiziškai būti Lietuvoje – ne tik dėl praktinio reagavimo, bet ir dėl visuomenės pasitikėjimo.
Būtent pastarasis argumentas šiuo metu atrodo stipresnis.
Karo ar rimtos provokacijos tikimybė gali būti nedidelė, tačiau valstybės vadovo vaidmuo krizės metu yra ne vien pasirašyti dokumentus. Jis turi rodyti lyderystę, raminti visuomenę ir demonstruoti, kad grėsmių akivaizdoje valdžia yra kartu su savo žmonėmis.
Todėl prezidento darbas iš Madeiros gali būti visiškai teisėtas ir techniškai įmanomas, tačiau politiškai pasirinktas laikas atrodo labai abejotinas.
Lietuvai kalbant apie vieną rimčiausių saugumo grėsmių per pastaruosius metus, visuomenė turi teisę klausti: ar valstybės vadovo vieta tokią savaitę tikrai turėtų būti už daugiau nei keturių tūkstančių kilometrų nuo Vilniaus?
Antanas Luknys – straipsnių kūrėjas ir žurnalistas, besidomintis visuomenės, kultūros ir aktualijų temomis. Mano tekstai pasižymi analitiniu požiūriu, sklandžiu stiliumi ir gebėjimu pateikti informaciją aiškiai bei įtaigiai.
