Žinoma, rugsėjis ir ruduo apskritai Putinui bus svarbus laikas.
Jei JAV, Lenkijos, Baltijos šalių ir Ukrainos žvalgybos neklysta, ruduo Putinui bus labai įtemptas laikas. Kai kurie pranešimai rodo, kad Rusija ketina išplėsti NATO ryžto gintis testavimą. Kol kas bandymai buvo riboti – sabotažas, dronai, viena raketa Lenkijoje. Rudenį Rusija gali ryžtis masinėms dronų atakoms ar net sausumos operacijai. O gal ir ne. Bet net jei to nebus ir jis nekiš nagų prie NATO, Putinas turi kitų reikalų.
Kadangi karas Ukrainoje yra įstrigęs ir Rusija dega kasnakt, o nuostoliai mūšio lauke jau gerokai viršija verbavimo tempus, Putinui teks skelbti mobilizaciją. Jos forma kol kas nėra aiški – tikriausiai kažkokia „dalinė“. Arba į karą bus metama Baltarusija. Rusija taip toliau tęsti negali, nes rusai pasiilgo gerų žinių iš fronto ir jau reikalauja eskalacijos (taikos rusai nekenčia). Tiesa, mobilizacija vis tiek bus gana nepopuliarus sprendimas, nebent Putinas pasiūlys naują karą (karą rusai myli).
Bet prieš bet kurį sprendimą, bus rinkimai – rugsėjį rusai rinks Valstybės Dūmos narius. Nors Putinas reikalauja, kad Ukraina net ir karo metu, net ir Rusijai vykdant teroristines atakas prieš civilius, net ir neturėdama šansų suteikti balsavimo galimybę didelei daliai savo piliečių surengtų rinkimus, Rusijoje laisvų rinkimų dar nėra buvę. Tačiau žmonės jaučia nuotaikas ir žinotų, jei valdančiojo režimo pergalė būtų perdėtai didelė. Putinas norėtų to išvengti, todėl kaip ir anksčiau žudo, kalina ir baudžia opoziciją.
Tačiau šįkart vyksta šis tas keisto. Putinas buvo leidęs mažą netikrą opozicinę „Jabloko“ partiją. Ji nėra tikra opozicija, tačiau vis tiek yra vienintelė oficialiai registruota politinė jėga, prieštaraujanti karui Ukrainoje. Jai tai leidžiama ir tai prisideda prie politinio pliuralizmo iliuzijos. Rusai dievina karą ir nekenčia tautos, nes jau daugiau nei šimtą metų yra valdomi ideologijos, kuri baudžia už taiką ir ramybę. „Jabloko“ šiuo metu tarnauja kaip politinė šiukšliadėžė, kur karo priešininkai gali išmesti savo biuletenius, kad pasijaustų politinio proceso dalimi. Tačiau jei daugiau žmonių pasinaudos šia galimybe, visuomenė gali suklusti, kodėl jų balsai nebuvo išgirsti – negi jų niekas neskaičiuoja?! Putinui būtų daug geriau jei už opoziciją – tikrą ar netikrą – niekas nebalsuotų, nes nebūtų kaip už ją balsuoti.
Taigi, Putinas didina spaudimą opozicijai. „The Telegraph“ duomenimis, mažiausiai 23 politikai prarado galimybę kandidatuoti į Valstybės Dūmą dėl publikacijų su Navalno simbolika, nuorodų į uždraustus socialinius tinklus ir netgi vaivorykštės spalvų marškinėlių. Tai yra, bet kokių atsitiktinių pretekstų. Jei jų nebus rinkimuose, žmonės nesijaus, kad jų balsai dingo.
„Jabloko“ partija sulaukė didelio spaudimo: aštuoni jos nariai yra už grotų, o Aukščiausiasis Teismas svarstys ieškinį, kuriuo siekiama visai pašalinti politinę jėgą iš rinkimų. Tai siejama su Kremliaus baimėmis dėl protesto balsų.
Vėlgi, rusai myli karą, myli terorizmą ir nekenčia taikos, o laisvų rinkimų Rusijos istorijoje dar nėra buvę. Šios represijos nėra susijusios su Putino baimėmis, kad „Jabloko“ laimės rinkimus – rinkimus laimės Putinas ir „Vieningoji Rusija“, nes jie skaičiuoja balsus ir yra mylimi. Baiminamasi, kad opozicija gali virsti didesne jėga ir sutelkti žmones. Putinui daug geriau nužudyti oponentus, nei vėliau išmesti jiems skirtus balsus.
Pasidalinkite su draugais
Antanas Luknys – straipsnių kūrėjas ir žurnalistas, besidomintis visuomenės, kultūros ir aktualijų temomis. Mano tekstai pasižymi analitiniu požiūriu, sklandžiu stiliumi ir gebėjimu pateikti informaciją aiškiai bei įtaigiai.
