Valdžia svarsto, kaip užkirsti kelią vaikų smurtui, tačiau į kalbas apie bausmių griežtinimą nesileidžia ir visą dėmesį skiria prevencijai. Esą pagrindinė problema yra ta, kad smurtą iš bendraamžių patyrę paaugliai nežino, kur kreiptis, todėl reikalingas aiškus veiksmų planas.
Balandžio pabaigoje trylikametis peiliu švaistėsi Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje – grasino dviem bendraklasiams. Laimei, niekas nenukentėjo, o policija iš paauglio atėmė kišeninį peiliuką.
Kitą dieną kraupus išpuolis įvyko ir Marijampolėje. Jo pasekmės buvo gerokai skaudesnės – septyniolikmetis gimnazistas peiliu sužeidė tris vaikus. Jie skubiai išvežti į ligoninę.
Prieš pusantros savaitės taip pat Marijampolėje nepilnametė žiauriai sumušė kitą mergaitę. Trylikametės įniršį sukėlė komentaras socialiniuose tinkluose, o aplink stovėję bendraamžiai ne tik nepadėjo, bet ir ragino smurtauti.
Vaikų smurto protrūkiai sukrėtė Lietuvą, todėl valdžia svarsto, kaip užkirsti jiems kelią.
„Viena didžiausių valstybės ir visų institucijų spragų yra per mažas dėmesys prevencijai. Visos institucijos pradeda veikti tik po tam tikro įvykio, kuris sukrečia visuomenę“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Alina Jakavonienė.
D. Labučio / ELTA nuotr.
Esą pagrindinė problema yra ta, kad vaikai nežino, kur kreiptis.
„Pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi puikų įrankį, kuriuo galima pasinaudoti, kad turinys būtų pašalintas iš viešosios erdvės. Tokia bazinė informacija turėtų būti pateikta viename lape, išplatinta visose įstaigose ir kabėti kiekviename mokyklos kabinete“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
J. Elinsko / ELTA nuotr.
Tačiau panašu, kad kova su smurtaujančiais paaugliais apsiribos atnaujintomis rekomendacijomis. Apie griežtesnes bausmes institucijos kalbėti nesiryžta.
„Nesakyčiau, kad reikėtų mažinti baudžiamosios atsakomybės amžiaus ribą. Reikėtų spręsti problemą kitomis priemonėmis – įtraukti nepilnamečius į veiklas, užtikrinti jų užimtumą ir skirti daugiau mokyklų bei tėvų dėmesio“, – kalbėjo policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila.
J. Kalinsko / ELTA nuotr.
„Visada galima eiti bausmių keliu. Tai nebūtinai pats blogiausias kelias, tačiau daug svarbesnė yra prevencija. Daug svarbiau, ką į vaiką įdedame iki jam sukanka 14 ar 16 metų“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Baudžiamoji atsakomybė vaikams taikoma nuo 16 metų, o už itin sunkius nusikaltimus – nuo 14 metų. Pavyzdžiui, pernai rugpjūtį Žvėryne bendraamžį žiauriai nužudžiusiam penkiolikmečiui teismas skyrė aštuonerius metus nelaisvės.
„Paprastai turime nepilnamečių, kurie vieną ar kitą nusikalstamą veiką įvykdo būdami maždaug 13,5 metų“, – pažymėjo M. Draudvila.
Tokio amžiaus vaikams baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Ji negresia ir mergaitę Marijampolėje sumušusiai trylikametei.
„Galime kalbėti apie kitų, ne baudžiamųjų, poveikio priemonių taikymą ir apie tėvų atsakomybę“, – nurodė M. Draudvila.
Į tokius įvykius reaguoja ir gyventojai.
„Kažką reikėtų daryti griežčiau, kad paaugliai pajustų ir suprastų, jog elgiasi labai blogai. Kaip sakydavau savo mokiniams, pirmiausia suskaičiuok iki dešimties, o tik tada spirk ar trenk“, – kalbėjo praeivė.
„Jeigu paauglys nesuvaldomas ir nesutramdomas, problemą turi spręsti tėvai, o galiausiai įsikišti ir institucijos“, – teigė vyras.
Vis dėlto kritikos strėlės iš valdžios skrieja ir į tėvų daržą.
„Kažkodėl kalbame apie telefonus ir mokyklas, tačiau nekalbame apie tai, kad vaikui nuo vienų metų duodame planšetę ir pasodiname jį žiūrėti“, – sakė I. Ruginienė.
„Mūsų įstaigos tyrimai rodo, kad labai dažnai smurtinis vaiko elgesys yra netinkamo ugdymo arba nepakankamo dėmesio pasekmė“, – pabrėžė A. Jakavonienė.
Policijos duomenimis, nepilnamečių nusikalstamumas nedidėja ir sudaro apie 4 proc. visų nusikaltimų.
„Apie kiekvieną atvejį sužinome ir jis gana plačiai nušviečiamas tiek žiniasklaidoje, tiek socialiniuose tinkluose, todėl susidaro gerokai stipresnis įspūdis“, – teigė vilnietis.
„Anksčiau irgi pasimušdavo, pasistumdydavo, bet vėliau visi susitaikydavo ir viskas būdavo gerai“, – kalbėjo praeivė.
Marijampolės išpuolyje dalyvavę ir jį filmavę nepilnamečiai šiuo metu apklausiami.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
