Pasauliniai klimato modeliai numato 86 % tikimybę, kad vienais iš penkerių ateinančių metų bus sumušti istoriniai karščio rekordai. Mokslininkai įspėja apie precedento neturintį temperatūros kilimą, o tikimybė, kad bus viršyta kritinė 1,5 °C atšilimo riba, yra 70 %. Šios prognozės rodo stiprėjančią klimato krizę, galinčią turėti pasekmių visam pasauliui. Duomenys rodo, kad reikia skubiai imtis neatidėliotinų kovos su klimato kaita veiksmų ir taikyti prisitaikymo strategijas, kad būtų sumažinta rizika aplinkai.
Vyksta klimato krizė
Toliau kylant pasaulinei temperatūrai, klimato modeliai piešia vis didesnį nerimą keliantį netolimos ateities Žemės klimato trajektorijos vaizdą. Tikimybė, kad per ateinančius penkerius metus bus sumušti istoriniai karščio rekordai, siekia 80 %, o tikimybė, kad vidutinis atšilimas viršys 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, yra 70 %.
Arkties regionas susiduria su neproporcingai dideliu atšilimu, nes tikimasi, kad žiemos mėnesiais jis šils 3,5 karto greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Klimato poveikis regionams labai skiriasi: Amazonijoje prognozuojamos didesnės sausros, o Pietų Azijoje, Sahelyje ir Šiaurės Europoje – didesnis kritulių kiekis. Šios prognozės rodo, kad reikia skubiai imtis ryžtingų veiksmų klimato srityje.
Beprecedentės pasaulinės temperatūros prognozės
Klimato duomenų banga atskleidžia precedento neturinčias pasaulinės temperatūros prognozes, kurios reiškia didelius iššūkius planetos stabilumui. Moksliniai modeliai rodo, kad yra 86 % tikimybė, jog bent vienais iš ateinančių penkerių metų bus peržengta kritinė 1,5 °C atšilimo riba.
Penkerių metų vidutinė temperatūra 2025-2029 m. rodo 70 % tikimybę, kad ji viršys ikipramoninio laikotarpio lygį, o pasaulinė temperatūra turėtų pakilti 1,2-1,9 °C. Be to, yra 80 proc. tikimybė, kad ateinančiais metais bus sumušti istoriniai karščio rekordai. Šios prognozės pabrėžia, kad reikia skubiai imtis neatidėliotinų ir ryžtingų kovos su klimato kaita veiksmų siekiant sušvelninti galimas ekologines katastrofas.
Arkties atšilimas: Sparčiai besikeičiantis kraštovaizdis
Pasaulinei temperatūrai toliau kylant, Arkties regionas atsidūrė dramatiškų klimato pokyčių priešakyje. Mokslininkai prognozuoja, kad Arkties regionas ateinančiomis žiemomis įšils daugiau nei 3,5 karto greičiau nei vidutiniškai pasaulyje, o tai turės reikšmingų pasekmių pasaulinėms klimato sistemoms.
Tikimasi, kad svarbiausiuose jūrų regionuose, pavyzdžiui, Barenco, Beringo ir Ochotsko jūrose, smarkiai sumažės jūros ledo koncentracija, o tai paspartins jūros lygio kilimą. Sparčiai mažėjanti Arkties jūros ledo danga yra labai svarbus stiprėjančios klimato krizės rodiklis, trikdantis nusistovėjusius orų modelius ir signalizuojantis apie gilius aplinkos pokyčius, galinčius turėti pasekmių visam pasauliui.
Klimato kaitos poveikis regionams
Kadangi klimato kaita skirtinguose geografiniuose regionuose pasireiškia skirtingai, mokslininkai nustatė skirtingą vietinį ir regioninį poveikį, kuris pabrėžia sudėtingą pasaulinės aplinkos transformacijos pobūdį.
Afrikos Sahelio regione, Šiaurės Europoje ir Pietų Azijoje laukiama didesnio kritulių kiekio, tuo tarpu Amazonijos regionui gresia ilgalaikės sausros. Arkties regionuose temperatūra pakils 9,1 karto daugiau nei vidutiniškai pasaulyje, o Barenco, Beringo ir Ochotsko jūrose gerokai sumažės jūros ledo.
Šie svyravimai prisideda prie kylančio jūros lygio ir trikdančių orų modelių, o tai rodo, kad įvairiose ekosistemose būtina skubiai parengti visapusiškas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas.
Ekstremalūs orai
Vis daugiau mokslinių įrodymų atskleidžia nerimą keliančią ekstremalių orų reiškinių trajektoriją, kuri artimiausiais metais dar labiau sustiprės. Klimato prognozės rodo, kad kiekvienas temperatūros kilimas didins karščio bangas, smarkias liūtis ir sausras visame pasaulyje.
Pasaulinė meteorologijos organizacija įspėja, kad šie reiškiniai taps dažnesni ir stipresni, nes gali sukelti didelių ekonominių ir socialinių sutrikimų. Dėl 86 % tikimybės, kad bus užfiksuota rekordinė temperatūra, ir 70 % tikimybės, kad bus peržengtos kritinės atšilimo ribos, bendruomenės visame pasaulyje susiduria su precedento neturinčiais aplinkosaugos iššūkiais, reikalaujančiais neatidėliotinų ir strateginių prisitaikymo priemonių.
Grėsmės ekosistemoms ir žmonių visuomenei
Kaskadinis klimato kaitos poveikis kelia precedento neturinčią grėsmę pasaulinėms ekosistemoms ir žmonių visuomenei, o aplinkos pokyčiai gali iš esmės pakeisti planetos stabilumą.
Kylanti temperatūra ir kintanti kritulių struktūra sutrikdys žemės ūkio sistemas ir gali sukelti visuotinį nesaugumą dėl maisto ir ekonominį nestabilumą. Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip ilgalaikės sausros, dideli potvyniai ir niokojantys miškų gaisrai, taps vis didesniu iššūkiu žmonių gyvenvietėms ir gamtiniams kraštovaizdžiams.
Daugiau nei trečdalis pasaulio gyventojų yra pažeidžiami ekstremalių karščių, o kritiniuose regionuose vyksta dideli ekologiniai pokyčiai, todėl socialinių ir aplinkosaugos sutrikimų tikimybė eksponentiškai didėja, todėl būtina skubiai parengti išsamias prisitaikymo prie klimato kaitos ir klimato kaitos švelninimo strategijas.
Paryžiaus susitarimas patiria spaudimą
Pasaulinio klimato trajektorijos sparčiai kvestionuoja pagrindinius Paryžiaus susitarimo tikslus, o nauji moksliniai duomenys atskleidžia didelį neapibrėžtumą dėl kritinės 1,5°C atšilimo ribos išlaikymo. Tikimybė, kad per ateinančius penkerius metus šis tikslas bus viršytas, siekia 86 proc., o tai reiškia, kad pasaulio temperatūros pokyčiai gali būti negrįžtami.
Kadangi tikimybė, kad penkerių metų vidurkis viršys nustatytą ribą, yra 70 proc., tarptautiniai klimato tikslai tampa vis pavojingesni. Dar didesnį nerimą kelia 1 proc. tikimybė, kad per metus atšilimas gali viršyti 2 °C, todėl būtina skubiai imtis permainingų pasaulinių klimato veiksmų ir klimato kaitos švelninimo strategijų.
Skubus raginimas imtis klimato kaitos veiksmų
Dėl precedento neturinčio klimato pavojaus reikia imtis skubių ir koordinuotų pasaulinių veiksmų, kad būtų sušvelnintos spartėjančios grėsmės aplinkai. Pasaulio meteorologijos organizacijos griežtame įspėjime pabrėžiama kritinė 1,5 °C atšilimo riba, kurios per artimiausius penkerius metus gali būti peržengta 86 %.
Kiekviena laipsnio dalis sustiprina ekstremalius orų reiškinius, keliančius grėsmę ekonomikai, ekosistemoms ir žmonių gyvybėms. Veiksmai klimato srityje reikalauja bendrų tarptautinių institucijų pastangų, kad būtų galima stebėti, teikti ataskaitas ir spręsti šiuos didėjančius iššūkius.
Atsakomybė tenka įgyvendinti tvirtas klimato kaitos švelninimo strategijas, mažinti anglies dioksido išmetimą ir kurti prisitaikančias technologijas, kad būtų išsaugotas planetos stabilumas ir žmonių laisvė.
Kas laukia mūsų planetos
Nerimą keliančios klimato prognozės rodo, kad per ateinančius penkerius metus mūsų planetos laukia kraštovaizdis, kuriame įvyks dideli aplinkos pokyčiai. Prognozuojama, kad pasaulinė temperatūra pakils 1,2-1,9 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir yra 80 % tikimybė, kad bus sumušti karščio rekordai.
Arkties regione atšilimas bus neproporcingai didelis ir gali siekti 2,4 °C daugiau nei pastaruoju metu. Sustiprės ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, keliantys grėsmę ekosistemoms, apsirūpinimui maistu ir žmonių populiacijoms.
Tikimybė, kad iki 2030 m. atšilimas viršys 1,5 °C, yra 70 %, o tikimybė, kad atšilimas pasieks 2 °C, – 1 %, todėl planeta atsidūrė kritinėje padėtyje. Norint sušvelninti šiuos didėjančius aplinkosaugos iššūkius, būtina imtis skubių ir nuodugnių veiksmų klimato srityje.
