Tirštas, kvapnus, minkšta mėsa ir sodrus padažas, kuriuo norėdavosi užpilti visą bulvių košę. Toks buvo legendinis tarybinis guliašas, daugeliui iki šiol primenantis mokyklos valgyklą, gamyklų valgyklas ar šeimos sekmadienio pietus. Nors šiandien receptų pasirinkimas milžiniškas, būtent šis paprastas patiekalas vis dar sukelia nostalgiją ir dažnai sugrįžta ant lietuvių stalo.
Jo paslaptis slypi ne brangiuose ingredientuose, o ilgame troškinime ir tirštame padaže, kuris sujungia visus skonius į vieną visumą.
Kodėl šis guliašas buvo toks populiarus?
Sovietmečiu valgyklų meniu turėjo būti ne tik nebrangus, bet ir sotus. Guliašas tam tiko idealiai – mėsa buvo troškinama ilgai, todėl net ir kietesni gabalėliai tapdavo minkšti, o padažas suteikdavo sotumo. Dažniausiai jis buvo patiekiamas su bulvių koše, grikiais, ryžiais ar makaronais. Nors pavadinimas atkeliavo iš Vengrijos, Lietuvoje gamintas variantas gerokai skyrėsi nuo originalaus vengriško guliašo – jis buvo švelnesnis, tirštesnis ir mažiau aštrus.
Produktai
Jums reikės:
- 800 g kiaulienos arba jautienos;
- 2 svogūnų;
- 2 morkų;
- 1 rauginto agurko;
- 2 šaukštų pomidorų pastos;
- 150 g grietinės;
- 1 šaukšto garstyčių;
- 1 šaukšto kvietinių miltų;
- 2 lauro lapų;
- druskos;
- juodųjų pipirų;
- aliejaus kepimui;
- apie 500 ml sultinio arba vandens.
Gaminimas
Mėsą supjaustykite nedidelėmis juostelėmis arba kubeliais, pagardinkite druska ir pipirais. Apkepkite keptuvėje, kol gražiai apskrus.
Perkelkite mėsą į puodą, užpilkite sultiniu arba vandeniu ir troškinkite ant nedidelės ugnies apie valandą.
Kol mėsa troškinasi, keptuvėje apkepkite smulkintus svogūnus ir tarkuotas morkas. Juos sudėkite prie mėsos.
Atskirame dubenyje sumaišykite grietinę, pomidorų pastą, garstyčias ir miltus. Įpilkite kelis šaukštus karšto sultinio, kad masė būtų vientisa, ir supilkite į puodą.
Smulkiai sutarkuokite raugintą agurką ir įmaišykite į guliašą. Sudėkite lauro lapus ir dar patroškinkite apie 20 minučių, kol padažas taps tirštas ir sodrus.
Jeigu norite autentiško skonio, neskubėkite – kuo ilgiau troškinsite, tuo minkštesnė bus mėsa.
Su kuo patiekti?
Klasikinis pasirinkimas – puri bulvių košė. Tačiau ne mažiau tinka:
- grikiai;
- virti ryžiai;
- sviestu pagardinti makaronai;
- virtos bulvės.
Šalia dažnai būdavo patiekiami rauginti agurkai arba kopūstų salotos – būtent toks derinys daugeliui primena vaikystę.
Kuo šis receptas skiriasi nuo tikro vengriško guliašo?
Nors abu patiekalai turi bendrą kilmę, skirtumai gana ryškūs.
Vengriškas guliašas labiau primena tirštą sriubą, kurioje gausu saldžiosios paprikos, bulvių, paprikų ir jautienos. Tuo tarpu lietuviškose bei sovietmečio valgyklose gamintas guliašas buvo tirštas mėsos troškinys su švelniu grietinės ir pomidorų padažu, skirtas valgyti kartu su garnyru.
Kodėl šis receptas vėl populiarėja?
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško vaikystės skonių. Internete populiarėja senų valgyklų receptai, o tarp jų vienas dažniausiai minimų – būtent tarybinis guliašas. Žmones traukia paprasti ingredientai, nesudėtingas gaminimas ir sotus rezultatas, kuris tinka visai šeimai.
Patyrusių šeimininkių gudrybės
- Mėsą troškinkite bent 90 minučių – ji taps itin minkšta.
- Padažo nepadauginkite pomidorų pasta – vyrauti turi mėsos skonis.
- Raugintas agurkas suteikia lengvą rūgštelę, kuri ir yra vienas svarbiausių šio recepto akcentų.
- Dar gardesnis guliašas tampa kitą dieną, kai visi skoniai susijungia.
Būtent dėl šio paprastumo tarybinis guliašas išliko vienu nostalgiškiausių patiekalų Lietuvoje. Daugelis jį prisimena iš mokyklos ar valgyklos, tačiau šiandien šį skonį nesunku atkurti savo virtuvėje – tereikia šiek tiek kantrybės ir lėtai troškinamos mėsos.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
