Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali ryžtis pavojingam žingsniui ir pabandyti patikrinti, ar NATO iš tiesų pasirengusi ginti kiekvieną Aljanso narę. Naujausi JAV žvalgybos vertinimai rodo, kad toks scenarijus nebelaikomas vien tolima teorine grėsme.
Tarp galimų Rusijos veiksmų minimos kibernetinės atakos, hibridinės operacijos ir net ribotas karinis įsiveržimas į vienos iš NATO valstybių teritoriją.
Didžiosios Britanijos leidinys „The Telegraph“, remdamasis JAV žvalgybos vertinimais, skelbia, kad pavojinga provokacija teoriškai galėtų įvykti jau nuo 2026 metų rudens, nors platesnis žvalgybos vertinamas laikotarpis tęsiasi iki 2029 metų.
Tai reiškia, kad kalbama ne apie konkretų žvalgybos nustatytą puolimo laiką, bet apie gerokai pasikeitusį Vakarų tarnybų vertinimą: anksčiau buvo manoma, kad kol vyksta karas Ukrainoje, Maskva vengs tiesiogiai provokuoti NATO.
Dabar toks užtikrintumas nyksta.
JAV žvalgyba įžvelgia naują pavojų
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad naujuose JAV žvalgybos vertinimuose nagrinėjama galimybė, jog V. Putinas galėtų surengti riboto masto operaciją prieš vieną iš NATO valstybių.
Tokios operacijos tikslas nebūtinai būtų užimti didelę teritoriją ar pradėti visavertį karą su visu Aljansu.
Tikslas galėtų būti kur kas klastingesnis – patikrinti NATO vienybę.
Rusijai teoriškai būtų naudinga sukurti tokią krizę, kurioje Aljanso šalims tektų labai greitai nuspręsti, ar konkretus incidentas jau yra pakankamai rimtas, kad būtų atsakyta kolektyviai.
JAV žvalgybos analizuojami scenarijai svyruoja nuo didelio kibernetinio išpuolio iki nedidelio masto sausumos operacijos.
Kodėl Maskvai galėtų prireikti tokios provokacijos?
Vienas iš JAV pareigūnų ir analitikų svarstomų motyvų – Rusijai reikalinga politinė pergalė.
Ilgai trunkantis karas Ukrainoje Maskvai kainuoja milžiniškus žmogiškuosius, ekonominius ir karinius išteklius. Nepaisant milžiniškų pastangų, Rusijai nepavyko pasiekti daugelio pradinių karo tikslų.
Tokioje situacijoje Kremlius teoriškai galėtų ieškoti būdo parodyti Rusijos visuomenei, kad Vakarai traukiasi, NATO yra susiskaldžiusi, o Maskva sugebėjo primesti savo sąlygas.
Tam nebūtina pradėti Trečiojo pasaulinio karo.
Kartais pakaktų vienos krizės.
Pavyzdžiui, nedidelė karinė grupė galėtų trumpam kirsti NATO sieną, o Maskva vėliau tvirtintų, kad tai buvo klaida arba vietinė iniciatyva.
Alternatyva – didelio masto kibernetinė ataka, kurios autorystę būtų sunku nedelsiant ir neginčijamai įrodyti.
Būtent tokios „pilkosios zonos“ situacijos NATO gali būti pavojingiausios.
Anksčiau skelbti perspėjimai dėl Lenkijos
Nerimą sustiprina tai, kad panašūs perspėjimai pasirodo jau ne pirmą kartą.
2026 metų liepą buvo paskelbta, kad JAV esą kelis kartus perspėjo Varšuvą apie galimą Rusijos ginkluotą provokaciją Lenkijos teritorijoje.
Lenkijos šaltiniai tuomet neatmetė kelių scenarijų.
Tarp jų – bepiločių orlaivių smūgiai kritinei infrastruktūrai, tariami oro išpuoliai, galintys priversti Lenkiją aktyvuoti oro gynybą, hibridinė operacija pasienyje ar net nedidelė Rusijos arba Baltarusijos karių invazija.
Šaltiniai, artimi Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, teigė, kad Vašingtonas Varšuvą apie naujus galimus Rusijos planus informuoja nuolat.
Galėtų būti bandoma sukelti chaosą NATO viduje
Tokios provokacijos esmė būtų ne vien karinis rezultatas.
Kur kas svarbesnė būtų politinė reakcija.
Jeigu NATO valstybės nesutartų, kaip atsakyti į ribotą incidentą, Maskva galėtų tai pristatyti kaip įrodymą, kad Aljanso kolektyvinės gynybos sistema neveikia.
Tokiu atveju atsirastų itin pavojingas precedentas.
NATO 5-asis straipsnis numato, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę laikomas išpuoliu prieš visas nares.
Tačiau realiame gyvenime gali atsirasti sudėtingų klausimų.
Kas būtų, jeigu Rusijos kariai NATO teritorijoje pasirodytų vos kelioms valandoms?
Kas būtų, jeigu būtų sunaikinta energetikos infrastruktūra, tačiau Maskva kategoriškai neigtų savo atsakomybę?
Arba jeigu didžiulė kibernetinė ataka paralyžiuotų valstybės institucijas, tačiau nebūtų paleista nė viena raketa?
Būtent tokiais scenarijais galima mėginti patikrinti, kiek iš tiesų tvirta NATO politinė valia.
NATO: esame pasirengę gintis
NATO atstovas pulkininkas Martinas O’Donnellas, komentuodamas pasirodžiusius perspėjimus, pareiškė, kad Aljansas yra pasirengęs atgrasyti priešininką ir prireikus gintis.
Pasak jo, NATO nuolat analizuoja daugybę galimų saugumo scenarijų ir jiems ruošiasi.
Tai svarbi žinutė, nes bet kokios Rusijos provokacijos sėkmė didžiąja dalimi priklausytų nuo Maskvos įsitikinimo, kad Vakarai nesugebės arba nenorės atsakyti vieningai.
Jeigu Kremlius būtų įsitikinęs priešingai – kad net mažiausias karinis išpuolis sukels koordinuotą NATO atsaką – tokios operacijos rizika Rusijai taptų gerokai didesnė.
Neramina ir Vakarų ginklų atsargos
JAV žvalgybos perspėjimai pasirodo dar vienu jautriu metu.
„The Wall Street Journal“ skelbia, kad Amerikos kariuomenėje nerimaujama dėl kai kurių svarbių ginklų atsargų.
Po ilgus metus trunkančios karinės paramos Ukrainai ir kitų konfliktų sumažėjo tam tikrų raketų bei oro gynybos sistemų atsargos.
Tarp minimų sistemų – tolimojo nuotolio „Precision Strike Missile“, ATACMS bei artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketos „Stinger“.
Tai nereiškia, kad JAV nebūtų pajėgios ginti NATO.
Tačiau žvalgybos analitikams svarbus pats faktas, kad potencialus priešininkas gali vertinti Vakarų atsargas ir ieškoti momento, kai Aljansas atrodo politiškai arba kariniu požiūriu pažeidžiamesnis.
Rytinis NATO flangas – ypač jautrus
Lenkija ir Baltijos regionas jau ilgą laiką laikomi viena jautriausių NATO teritorijų.
Čia NATO valstybės tiesiogiai ribojasi su Rusija arba Baltarusija, o tarp Lenkijos ir Lietuvos yra strategiškai svarbus Suvalkų koridorius.
Todėl bet koks incidentas šiame regione labai greitai taptų viso NATO saugumo problema.
Pastarųjų metų įvykiai Europoje taip pat parodė, kad konfrontacija nebūtinai vyksta tankais.
Kibernetinės atakos, GPS signalų trikdymas, sabotažas, bepiločiai orlaiviai, dezinformacija ir kritinės infrastruktūros pažeidimai tampa vis svarbesne šiuolaikinio konflikto dalimi.
„Per kelias savaites“ nereiškia, kad puolimas jau suplanuotas
Šioje vietoje itin svarbu teisingai suprasti skambiai nuskambėjusį perspėjimą.
JAV žvalgyba neskelbia turinti duomenų, kad Rusija po kelių savaičių būtinai puls NATO.
Naujas vertinimas yra platesnis.
JAV pareigūnų teigimu, V. Putinas galėtų bandyti patikrinti NATO ryžtą laikotarpiu nuo 2026 metų rudens iki 2029 metų, o viena iš galimybių būtų ribotas karinis arba kibernetinis išpuolis.
Vis dėlto vien tai, kad tokį scenarijų JAV žvalgyba dabar vertina rimčiau nei anksčiau, yra reikšmingas pokytis.
Dar neseniai vyravo prielaida, kad Rusija, įklimpusi kare Ukrainoje, vengs bet kokio tiesioginio konflikto su NATO.
Dabar Vakarų žvalgybos pareigūnai perspėja, kad Kremlius gali mąstyti kitaip.
Ir pavojingiausias scenarijus gali būti ne šimtų tūkstančių karių invazija.
Tai gali būti nedidelė, sunkiai interpretuojama provokacija, kurios tikrasis tikslas būtų išsiaiškinti vieną dalyką – ar užpuolus vieną NATO valstybę likusios iš tiesų stos jos ginti.
Antanas Luknys – straipsnių kūrėjas ir žurnalistas, besidomintis visuomenės, kultūros ir aktualijų temomis. Mano tekstai pasižymi analitiniu požiūriu, sklandžiu stiliumi ir gebėjimu pateikti informaciją aiškiai bei įtaigiai.
