Ko sodininkai ir daržovių augintojai neturėtų daryti lapkritį

Paskutinį rudens mėnesį dauguma darbų vasarnamyje jau atlikti – vaisių ir uogų derlius nuimtas ir apdorotas, o liūto dalis daržovių ir žolelių sandėliuota, užšaldyta arba išdžiovinta. Nors savo branginamų žemių savininkai spalį irgi nedirbo, darbo dar yra daug.

Labai svarbu tinkamai paruošti sklypą šaltam orui. Labai svarbu sudaryti palankiausias daugiamečių augalų žiemojimo sąlygas, apsaugoti juos nuo šalčio ir nedaryti klaidų, kad kitą sezoną nereikėtų jų taisyti. Pažiūrėkime, ko sodininkai ir daržovių augintojai turėtų vengti lapkritį.

1. Griežtai genėkite medžius

Daugelis sodininkų rudenį gausiai geni savo vaismedžius, manydami, kad jie jau yra ramybės būsenoje. Tai rimta klaida, galinti sukelti augalų ligas ar net mirtį. Genėjimas yra šokiruojanti procedūra, silpninanti imuninę sistemą. Tai daryti prieš pat atšiauriausią metų laikotarpį su didelėmis šalnomis yra bloga mintis.

Yra 3 pagrindiniai genėjimo tipai :

• Formatyvus. Karūnėlė ploninama, formuojama taip, kad būtų lengviau nuimti derlių ir vaisiai geriau apšviestų.
• Atjauninimas. Senos šakos genimos arba trumpinamos, taip stimuliuojant miegančių pumpurų pabudimą, kad galėtų pradėti augti naujos šakos.
• Sanitarinė priežiūra. Sausos ir ligotos šakos pašalinamos.

Iš visų trijų rūšių lapkritį galima atlikti tik sanitarinį, švelnų genėjimą, kad negyvos ir ligotos šakos netaptų infekcijos ir kenkėjų šaltiniu. Rudenį patartina pašalinti ne daugiau kaip 10 % šakų. Visus pjovimus būtina apdoroti, kad nepatektų patogeniniai mikroorganizmai.

2. Klaidos laistant

Pusė sodininkų mano, kad sodų laistymas prieš žiemą yra būtinas, o kita pusė mano, kad gamta turi planą ir jai to nereikia. Tačiau dauguma šalininkų ir priešininkų pamiršta pasitikrinti orų prognozę. Jei ruduo buvo šiltas ir giedras, o dirvožemis gana sausas, laistyti būtina; kitaip augalai bus pernelyg pažeidžiami šalnų.

Ilgalaikio lietaus metu, kai dirvožemis po kojomis minkštas, laistyti nereikia. Taip pat geriausia vengti papildomo laistymo, jei vėluojate ir jau užėjo stiprios šalnos. Tokiu atveju vanduo pavirs ledu, užšaldys šaknų sistemą ir neigiamai paveiks medžio sveikatą.

3. Sodinkite česnaką

Frazė „pasodinkite česnaką prieš žiemą“ nebūtinai reiškia, kad jį reikia sodinti paskutinėmis lapkričio dienomis. Česnako skilteles reikia sodinti mėnesį prieš prasidedant ilgalaikiams šaltiems orams, kitaip jos nespės įsišaknyti ir žus. Vidutinio klimato juostose šis laikotarpis paprastai būna nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 10 d.

Kita klaida – česnako skiltelių sodinimas be žievelės. Kai kurie sodininkai mano, kad tai padės česnakui greičiau įsišaknyti. Tiesą sakant, žievelė yra natūrali apsauga nuo puvinio ir grybelinių infekcijų, todėl jos nereikėtų šalinti.

4. Palikite žemę po medžiais ir krūmais pliką

Sodininkai rudenį dažnai išvalo savo žemės sklypus, palikdami dirvą pliką. Tačiau jie dažnai nepaiso augalų šaknų iššalimo rizikos atšiauriomis, sniegingomis žiemomis. Didžiausias užšalimo gylis Maskvos srityje yra 1,1–1,7 metro (priklausomai nuo dirvožemio tipo), o šiauriniuose ir rytiniuose regionuose – dar didesnis. Norėdami apsaugoti augalus, nepjaukite žolės prieš žiemą. Geriau leisti jai paaugti bent 7–10 cm.

Lapus reikia šalinti atsargiai. Jei jie ligoti, juos reikės pašalinti; jei ne, bent dalį jų galima palikti. Mulčiavimas aplink medžio kamieną kompostu pagerins situaciją, bet problemos visiškai neišspręs. Gerai perpuvęs mėšlas paprastai skleidžiamas po medžio kamienu 2, daugiausiai 3 metrų skersmens sluoksniu, o šaknys tęsiasi daug toliau.

5. Neteisingas sniego naudojimas

Sniegas dažnai iškrenta lapkritį, nors europinėje mūsų šalies dalyje jis tirpsta vėliau. Tai vertingas išteklius, apsaugantis augalus nuo šalčio. Daugelis sodininkų jį sutankina, kad jis neištirptų ir kad pelės negalėtų pro jį prasiskverbti. Tai dviguba klaida. Pirma, pelės gali pergraužti net kietą medieną, todėl suspaustas sniegas jų nesustabdys. Antra, sniegas išlaiko šilumą dirvožemyje dėl savo purumo ir oro kišenių, kurios išnyksta suspaustas.

Kita klaida – grėbti sniegą iš po medžio lajos link kamieno. Lapkritį sniegas paprastai dar drėgnas, todėl užkasti kamienai sudrėksta. Tada jie arba pūva atšilus orams, arba gali įtrūkti per stiprias šalnas, jei žievės plyšiuose kaupiasi vanduo. Be to, šaknys netenka šilto sniego sluoksnio. Kamienus užkasti „sausu“ sniegu galima tik esant stiprioms šalnoms, o norint izoliuoti šaknis, reikia jį imti nuo takų ir išbarstyti aplink kamieną.

6. Graužikų apsaugos nepaisymas

Žiema – sunkus išbandymas visai laukinei gamtai. Šiuo metu pelės ir kiškiai plūsta į žmonių gyvenamąsias vietas ieškodami maisto. Jaunų medžių žievė dažnai tampa jų grobiu. Dar viena klaida – palikti sodinukus graužikų malonei. Lapkritį kamienus reikėtų apsaugoti surišant juos eglių šakomis arba apvyniojant smulkiu metaliniu tinklu. Priešingu atveju, jei kenksmingi gyvūnai nuplėš žievę aplink perimetrą, augalai greičiausiai žus.

7. Palikite ploto valymą iki pavasario

Vos atvėsus orams, vasarotojai skuba baigti savo darbus ir keliasi į miestą. Skubėdami jie dažnai nesugeba surinkti augalų liekanų, jas palikdami iki pavasario. Dėl to žiemoja ir dauginasi ligų sukėlėjai bei kenkėjai, o naujas sezonas prasideda chemikalų antplūdžiu sode.

Iki lapkričio medžiai nuplikę, todėl viskas aiškiai matoma. Vėlyvas ruduo – puikus metas pasivaikščioti po apylinkes ir nuo medžių nurinkti supuvusius, mumifikuotus vaisius, iš daržo surinkti viršūnes ir nesveikų daržovių likučius bei juos sudeginti. Svarbu nepalikti šakų krūvų, nes jos yra mėgstama gyvačių, įskaitant nuodingas angis, lizdavietė.

8. Atlikite sodo darbus

Lapkritį dažnai pasitaiko šalnos, ir tuo metu dauguma kenkėjų jau būna užmigę, pasislėpę po žieve arba įsirausę giliau į dirvą. Vėlyvą rudenį gydyti beprasmiška. Grybų sporos arti paviršiaus vis tiek užšals, ir bus neįmanoma pasiekti giliai dirvoje esančių patogenų ir kenkėjų.

Jei vėluojate purkšti sodą, geriausia palaukti iki pavasario ir rudenį atlikti mechaninius darbus – nupjauti visas sausas ir ligotas šakas, o tada jas sudeginti, kad jos neplatintų infekcijos.

9. Nepaisykite samanų ir kerpių atsiradimo

Seni medžiai dažnai apaugę samanomis arba kerpėmis. Šie organizmai patys savaime nėra parazitai – jie gyvena žievės paviršiuje, maistines medžiagas semdamiesi iš drėgmės ir oro. Tačiau jų nekontroliuoti yra klaida. Tokiomis sąlygomis kamienas neišdžiūsta, tampa purus ir gali pradėti pūti. Be to, samanos ir kerpės yra ligų ir kenkėjų prieglobstis, silpnindamos medį prieš žiemą.

Jas galima kontroliuoti apipurškiant sodą 3 % geležies sulfato arba 1 % vario sulfato tirpalu po lapų kritimo. Tai reikėtų daryti ne žemesnėje kaip 5 °C temperatūroje, 2–3 savaites prieš ilgalaikių šalnų pradžią. Cheminių medžiagų nenaudojimo šalininkai dažnai rekomenduoja naudoti medines grandykles nepageidaujamiems kaimynams pašalinti. Tačiau šie įrankiai pažeidžia žievę. Norint nepažeisti kamieno, geriausia tiesiog mūvėti kietas drobines pirštines ir vaikščioti ant medžių po lietaus lapkričio pradžioje. Šlapios samanos ir kerpės yra minkštos ir lengvai pašalinamos be pastangų ar gramdymo.

Svarbu! Nebandykite pašalinti visų kerpių iš karto. Apačioje esanti žievė nebepripranta saulės šviesai. Geriausia tai daryti keliais etapais ir debesuotą dieną.

Atkreipkite dėmesį, kad samanų ir kerpių atsiradimas ant medžių rodo, kad augalas yra nesveikas arba jo karūna yra per daug užtamsinta ir kitą pavasarį jį reikia praretinti.

10. Nesaugokite augalų nuo šalčio.

Iki lapkričio pabaigos dauguma šilumą mėgstančių augalų jau turėtų būti uždengti, nors oras turėtų būti tik orientyras. Pietinių augalų palikti neapsaugotus, tikintis, kad jie išgyvens žiemą po sniegu, yra nepriimtina. Kita klaida – neapšiltinti augalų šaknų. Prieš žiemą patartina mulčiuoti visus augalus, kurie jautrūs šalčiui, įskaitant braškes, augančias atvirose vietose, kurioms pūva pusnys.

Geriausia ir šilčiausia medžiaga yra perpuvęs mėšlas, nors tiks ir durpės. Svarbu, kad sluoksnis būtų storas, 10–15 cm. Tačiau blogiausias mulčias yra žolė ir šiaudai. Graužikai mėgsta juose sukti lizdus, ​​taip pat minta jūsų vaisiais ar dekoratyviniais augalais, nesvarbu, ar jie reti, ar mėgstami.

Lapkritis – kiekviena dienos šviesos minutė aukso vertės

Lapkritį dienos trumpėja, dažnai lyja arba sninga. Taigi, nors vėlyvą rudenį sode darbų yra mažiau nei vasarą, laiko jiems atlikti lieka nedaug. Svarbu jo nešvaistyti, išnaudoti kiekvieną gero oro minutę, kad paruoštumėte sodą šaltuoju metų laiku ir išvengtumėte klaidų.

Tuomet, ramiai ir su puodeliu karštos arbatos, žiemą galėsite atsipalaiduoti prieš televizorių, nesijaudindami dėl mėgstamų augalų ir žinodami, kad jie nebijo alkanų graužikų ar šalčio.