Žvelgiant į žemėlapį Lietuvos padėtis gali atrodyti neraminanti.
Vakaruose – Rusijos Kaliningrado sritis. Rytuose – Baltarusija. Vos už kelių šimtų kilometrų jau daugiau nei ketverius metus vyksta didžiausias karas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Todėl klausimas „ar Lietuva iš tiesų yra pakankamai saugi?“ šiandien nėra nei perdėtas, nei paranojiškas.
Atsakymas turi dvi dalis.
Lietuva šiandien yra gerokai saugesnė ir geriau ginama nei prieš dešimtmetį. Tačiau geografija ir Rusijos ilgalaikiai planai reiškia, kad visiškai saugia jos vadinti negalima.
Lietuvos žvalgyba: tiesioginės atakos grėsmė šiuo metu maža
Svarbiausia žinia žmonėms, kurie baiminasi, kad karas gali prasidėti artimiausiomis dienomis, yra gana aiški.
2026 metų Lietuvos žvalgybos vertinime nurodoma, kad pagrindinės Rusijos karinės pajėgos šiuo metu tebėra sutelktos Ukrainoje. Dėl patiriamų nuostolių ir karo poreikių Rusijos galimybės greitai stiprinti pajėgas prie NATO sienų yra ribotos.
Todėl tiesioginės karinės atakos prieš Lietuvą grėsmė šiuo metu vertinama kaip maža.
Tačiau čia labai svarbus žodis – „šiuo metu“.
Rusija toliau didina karinio personalo skaičių, plečia karo pramonę ir siekia įgyvendinti savo kariuomenės reformą. Lietuvos žvalgybos vertinimu, ekonominiai sunkumai ir sankcijos kol kas nepriverčia Kremliaus atsisakyti karinių ambicijų.
Todėl pavojus nėra dingęs.
Jis tiesiog nėra toks, kad šiandien reikėtų tikėtis tankų Lietuvos pasienyje.
Didžiausias Lietuvos saugumo skydas – NATO
Jeigu Lietuva būtų viena, jos geografinė padėtis būtų gerokai pavojingesnė.
Tačiau Lietuva yra NATO valstybė.
Tai reiškia, kad Lietuvos gynyba nėra planuojama kaip vien Lietuvos kariuomenės karas su potencialiu priešu. NATO turi regioninius gynybos planus, didina aukštos parengties pajėgų skaičių ir stiprina rytinį Aljanso flangą.
NATO pajėgų buvimas Lietuvoje taip pat nebėra simbolinis.
Čia kuriama nuolatinė Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada.
5 tūkstančiai Vokietijos karių Lietuvoje
Tai vienas svarbiausių pokyčių per visą Lietuvos narystės NATO laikotarpį.
Vokietija Lietuvoje dislokuoja šarvuotąją brigadą su trimis pagrindiniais koviniais vienetais, kovinės paramos ir aprūpinimo pajėgomis.
Pilną kovinį pajėgumą brigada turi pasiekti 2027 metais. Tuomet Lietuvoje planuojama turėti apie 5 tūkst. karių ir personalo bei maždaug 2 tūkst. karinės technikos vienetų.
Tai keičia potencialaus priešo skaičiavimus.
Ataka prieš Lietuvą nuo pirmųjų valandų reikštų konfliktą ne tik su Lietuvos kariuomene, bet ir su čia fiziškai esančiais kitų NATO valstybių kariais.
Būtent tai ir yra atgrasymo esmė.
Lietuva gynybai išleidžia sumas, kurios dar neseniai būtų atrodžiusios neįmanomos
2026 metais Lietuvos gynybai numatyta apie 4,79 mlrd. eurų – 5,38 proc. šalies BVP.
Tai didžiausias gynybos finansavimas nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir maždaug 43 procentais daugiau nei 2025 metais.
Vien karinei technikai ir ginkluotei 2026 metais numatyta apie 1,7 mlrd. eurų.
Investuojama į tankus, vikšrines pėstininkų kovos mašinas, CAESAR haubicas, HIMARS raketinę artileriją, JAVELIN ir SPIKE prieštankines sistemas bei oro gynybą.
Kitaip tariant, Lietuva nebėra šalis, kuri saugumą beveik visiškai patiki sąjungininkams.
Ji pati sparčiai kuria rimtesnę karinę jėgą.
Tačiau yra viena problema – geografijos nepakeisime
Lietuvos vieta žemėlapyje išlieka sudėtinga.
Kaliningrado sritis yra Rusijos teritorija.
Baltarusija yra artimiausia Maskvos karinė sąjungininkė.
O tarp Lietuvos ir Lenkijos esantis Suvalkų koridorius yra pagrindinė sausumos jungtis tarp Baltijos šalių ir likusios NATO teritorijos.
Todėl vienas svarbiausių Lietuvos gynybos uždavinių – užtikrinti, kad potencialiam priešui būtų kuo sunkiau greitai prasiveržti per pasienį.
Pasienyje kuriama gynybos linija
Lietuva kartu su Latvija ir Estija kuria Baltijos gynybos liniją.
Prie sienų su Rusija ir Baltarusija numatyti 27 inžinerinių priemonių parkai, kuriuose kaupiami vadinamieji „drakono dantys“, prieštankiniai „ežiai“, betoninės užtvaros, koncertina ir kitos priemonės.
Taip pat planuojami realūs inžineriniai įtvirtinimai, fortifikacijos, melioracijos griovių pritaikymas gynybai ir kitos priemonės.
Lietuva su Lenkija bendradarbiauja ir dėl Suvalkų koridoriaus gynybos.
Tai nėra ženklas, kad valdžia žino apie artėjantį puolimą.
Tai yra pasiruošimas scenarijui, kurio tikslas – padaryti puolimą kiek įmanoma sunkesnį dar prieš jam prasidedant.
Silpnoji vieta – dangus
Šiuolaikinis karas Ukrainoje parodė vieną labai nemalonią pamoką.
Nebepakanka turėti tankų ir karių.
Reikia apsaugoti miestus, karinius objektus, energetiką ir infrastruktūrą nuo raketų bei tūkstančių dronų.
Būtent todėl Lietuva spartina oro gynybos stiprinimą. 2026 metų gynybos biudžete oro erdvės gynyba įvardyta kaip viena iš prioritetinių sričių.
Tačiau visapusiška oro ir priešraketinė gynyba yra milžiniško masto užduotis.
Net daug didesnės NATO valstybės negali uždengti kiekvieno miesto ir kiekvieno infrastruktūros objekto.
Todėl ši sritis dar ilgą laiką išliks viena svarbiausių Lietuvos gynybos užduočių.
Dar pavojingesnis gali būti ne atviras karas
Žvalgybos vertinimu, nors konvencinės atakos tikimybė artimoje perspektyvoje maža, Lietuva jau susiduria su kitokiomis Rusijos veikimo priemonėmis.
Sabotažu.
Kibernetinėmis atakomis.
Informacinėmis operacijomis.
Bandymu sukelti visuomenėje nesaugumo jausmą.
Tai reiškia, kad kova dėl Lietuvos saugumo tam tikra prasme vyksta jau dabar.
Tik ji nevyksta tankų kolonomis Vilniaus gatvėse.
Kibernetinė erdvė NATO ir Europos Sąjungos vertinama kaip atskira konflikto erdvė, o Lietuva stiprina infrastruktūros ir valstybinių sistemų apsaugą nuo tokių išpuolių.
O kaip pasiruošusi visuomenė?
Čia situacija priklauso jau ne vien nuo kariuomenės.
Valstybė gali turėti tankus, NATO brigadą ir gynybos planus, tačiau didelės krizės metu milijonams žmonių vienu metu pagalbos suteikti neįmanoma.
Todėl oficiali Lietuvos civilinės saugos sistema remiasi 72 valandų principu – gyventojas turėtų galėti bent tris paras savarankiškai pasirūpinti savimi ir šeima.
Rekomenduojama turėti vandens, maisto, vaistų, dokumentus, išvykimo krepšį ir šeimos veiksmų planą.
Vienam žmogui 72 valandoms rekomenduojama turėti maždaug 6 litrus geriamojo vandens.
Tai nėra pasiruošimas vien karui.
Tokios atsargos reikalingos ir dingus elektrai, sutrikus vandens tiekimui, ryšiams ar įvykus kitai didelio masto nelaimei.
Ar Lietuva galėtų apsiginti viena?
Tai nėra tinkamiausias klausimas.
Lietuvos gynybos modelis nuo pat pradžių sukurtas ne pagal principą „Lietuva viena prieš Rusiją“.
Jis remiasi:
Lietuvos kariuomene,
rezervu,
nacionaline divizija,
sąjungininkų pajėgomis,
Vokietijos brigada,
NATO aviacija,
pastiprinimo pajėgomis,
Lenkijos ir kitų regiono valstybių gynyba.
NATO rytiniame flange jau ne tik didina pajėgas, bet ir yra parengusi naujos kartos regioninius gynybos planus bei didesnį aukštos parengties karių rezervą.
Todėl scenarijus „Rusija prieš Lietuvą“ realybėje būtų visai kitoks.
Tai būtų Rusijos konfliktas su NATO.
Taigi – ar Lietuva pakankamai saugi?
Šiandien – saugesnė nei bet kada anksčiau per savo šiuolaikinę istoriją.
Lietuvoje nuolat dislokuojama sunki NATO brigada.
Gynybai skiriama daugiau nei 5 proc. BVP.
Perkama moderni ginkluotė.
Kuriama nacionalinė divizija.
Stiprinamas pasienis.
NATO turi konkrečius regiono gynybos planus.
Tačiau sakyti, kad Lietuva jau yra „visiškai pasiruošusi“, būtų pernelyg drąsu.
Rusija išlieka ilgalaikė karinė grėsmė.
Oro gynybą dar reikia smarkiai stiprinti.
Vokietijos brigada pilną kovinį pajėgumą pasieks tik 2027 metais.
Baltijos gynybos linija taip pat dar kuriama.
Todėl tiksliausias atsakymas skambėtų taip:
Lietuva nėra bejėgė ir nėra viena. Tačiau būtent todėl, kad grėsmė yra reali, saugumą turime stiprinti dabar – nelaukdami dienos, kai pirmą kartą gali tekti patikrinti, ar visi mūsų planai iš tiesų veikia.
