Pelmenai — vienas žinomiausių patiekalų pasaulyje. Tai paprasti, virtiniai tešlos gaminiai su mėsiniu įdaru.
Pavadinimas kilęs iš komi‑permjakų kalbos: žodis pel reiškia „ausį“, o njan — „duoną“. Tiesioginis vertimas būtų „duonos auselė“.
Manoma, kad pelmenai atsirado Sibire. Ten jų gamindavo iš anksto dideliais kiekiais ir užšaldydavo, kad žiemą būtų greitas ir sotus maistas šeimai.
Ankstyvuoju laikotarpiu buvo smagi tradicija: viename pelmenyje paslėpdavo monetą. Tikėta, jog tas, kas ras monetą savo porcijoje, bus laimingas.
Su laiku pelmenai išpopuliarėjo visoje Rusijoje ir tapo namų šilumos bei svetingumo simboliu. Juos galima valgyti su įvairiais priedais: grietine, sviestu, actu arba sultiniu.
Ingredientai:
- miltai — 500 g;
- kiaušinis — 1 vnt.;
- druska — 2 a.š.;
- vanduo — 250 ml;
- faršas — 600 g;
- svogūnas — 1 vnt.
Pelmenų gaminimas:
Sumaišome miltus su šaukštu druskos, padarome nedidelę duobutę. Į ją įmušame kiaušinį, pamažu pilame vandenį ir surenkame tešlą į rutulį.
Paliekame tešlą celofane 20 minučių. Įdarui smulkiai sutarkuojame svogūną, dedame jį į faršą, pasūdome ir išmaišome.
Taip pat į faršą galima įdėti juodųjų pipirų, džiovinto česnako ir šiek tiek vandens — 30 ml.
Minkome tešlą, kol ji tampa elastingesnė. Dalijame tešlą į nedidelius gabalėlius ir iškočiojame plonais lakštais.
Naudodami stiklinę išpjovome mažus paplotėlius. Ant kiekvieno dedame įdarą ir užsandariname, sujungdami priešingus kraštus.

Paruoštus pelmenus galima iš karto užšaldyti ir laikyti iki 6 mėnesių šaldiklyje. Taip pat juos galima nedelsiant virti pasūdytame, kunkuliuojančiame vandenyje su actu arba augaliniu aliejumi, taip pat su lauro lapu ir prieskoniais.




