Londone įsikūrę tarptautiniai ekspertai patvirtina, ką daugelis įsivaizdavo jau seniai – NATO šalys nėra pasiruošusios apsiginti nuo kovinių dronų. Ir šios bėdos kamuoja ne tik Baltijos šalis – štai savaitgalį dronai krito ir sprogo tiek Bulgarijoje, tiek ir Moldovoje. Bulgarija oficialiai skelbia, kad pasienyje su Rumunija sprogo ukrainietiškas dronas, atsitiktinumas ar ne, bet jis susprogo visai prie pat strateginio dujotiekio.
Savaitgalį rusams ir ukrainiečiams surengus atakas vieniems prieš kitus, vienas kovinis dronas nukrito ir sprogo Bulgarijos teritorijoje, prie pat sienos su Rumunija.
„Dronas įskrido į Bulgarijos oro erdvę ir sprogo 100 metrų atstumu nuo Bulgarijos-Rumunijos sienos. Tai įvyko netoli Rumunijos kompresorinės stoties, 200 metrų nuo sprogimo vietos. 200 metrų nuo buvusio pasienio punkto Kardame. 1000 metrų nuo mūsų kompresorinės stoties „Trans-Balkan“ dujotiekyje“, – komentuoja Bulgarijos premjeras Rumenas Radevas.
Tuo metu Bulgarijos gynybos ministras pareiškė, kad dronas – ukrainietiškas.
„Iš preliminarios karinės žvalgybos ataskaitos žinoma, kad dronas yra „Maya“ tipo, galintis gabenti iki 5 kilogramų sprogmenų. Pagal elementus, rastus nuolaužose, jis pagamintas Ukrainoje“, – teigia Bulgarijos gynybos ministras Dimitaras Stojanovas.
„Turime daug ką pasivyti“
O štai jau kitą dieną po Bulgarijoje nukritusio ir sprogusio drono, bepilotis susprogo Moldovoje. Anot vietos policijos, sprogimas paliko pustrečio metro skersmens kraterį, dronas nukrito miškingoje vietovėje. Savaitgalį rusai atakavo už maždaug pusės šimto kilometrų esančią Odesą ir jos jūrų uostą.
Bulgarų pajėgos teisinasi, kad neturi pakankamai stebėjimo sistemų, skirtų fiksuoti dronus, todėl bepiločio kariškiai ir nematė. Tačiau dabar bulgarai dislokavo tiek papildomus radarus, tiek ir papildomas gynybos priemones, tačiau jos, kaip ir visame NATO bloke – neskirtos kovai su bepiločiais. Tai naikintuvai, sraigtasparniai, priešlėktuvinė oro gynyba, ginkluota brangiomis raketomis.
Turime daug baltųjų dėmių dėl sistemų, skirtų kovai su dronais, prieinamumo. Jos vis tobulėja, todėl Bulgarija turi daryti viską, kas įmanoma, kad paremtų šalies įmones, gaminančias dronus ir antidronines sistemas. Tai ateitis, kad ir kaip sunku būtų tai pripažinti. Turime daug ką pasivyti“, – teigia Bulgarijos prezidentė Iliana Jotova.
Nesame pasiruošę kovoti su dronais
Problemos Bulgarijoje tokios pačios, kaip ir Baltijos šalyse ar Lenkijoje. Šalys neturi tinkamų priemonių, kurios specifiškai būtų skirtos saugotis nuo dronų. Bet kaip paskelbė tyrimą atlikęs Londono Tarptautinių strateginių tyrimų instituto ekspertai, šiuo metu visos NATO šalys yra nepasiruošusios efektyviai kovoti su koviniais bepiločiais. Tyrime teigiama, kad šalims sudėtinga net ir nustatyti, kas atsakingi už tokius incidentus.
Kur kas dažniau vakarų visuomenės vis dar mato tradicinį pasirengimą gynybai. Štai Latvijos kariai pasienyje su Rusija jau išdėstė vadinamuosius drakono dantis. O savaitgalį surengė ir mobilizacijos pratybas. Pakviesti ir eiliniai gyventojai, kurie anksčiau netarnavo, bet patys užsiregistravo į pratybas. Jie gaus ir kelių savaičių apmokymus.
„Kol kas gavau šalmą, liemenę, pagrindinius drabužius. Dabar laukiame paskutinio dalyko, batų“, – pasakoja pratybų dalyvis Gintas.
„Žinote, aš tai suvokiu kaip atostogas. Esu pavargęs, dirbu IT sektoriuje ir į tai žiūriu, kaip į vasaros treniruočių stovyklą, sporto stovyklą“, – prideda Gioras.
Tiesa, latvių pratybų mastas nedidelis – kiek daugiau nei šimtas žmonių.
Vis dėlto konvencinio rusų puolimo prieš NATO aljansą tikimybė šiuo metu, anot įvairių šalių pareigūnų, yra itin maža, jokio pajėgų telkimo nesimato. Tačiau šiek tiek padidėjusi įvairių hibridiniam karui priskiriamų išpuolių tikimybė – pavyzdžiui, vieno drono atakai į svarbų objektą.
