Pensinio amžiaus klausimas Lietuvoje vėl grįžta į viešas diskusijas. Nuo 2026 metų vyrams ir moterims jau galioja vienoda riba – 65 metai, tačiau gyventojams natūraliai kyla klausimas: ar tai galutinė stotelė, ar ateityje pensijos gali tekti laukti iki 66, 67 ar net daugiau metų?
Naujausias Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pareiškimas kol kas siunčia gana aiškią žinią.
Šiuo metu pensinio amžiaus Lietuvoje didinti neplanuojama.
Ministrė: Lietuva tam nepasiruošusi
2026 metų rugpjūčio 11 dieną socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pareiškė mananti, kad Lietuva šiuo metu nėra pasirengusi dar vienam pensinio amžiaus didinimui.
Tai svarbus pareiškimas, nes diskusijos apie ilgesnį darbą periodiškai grįžta dėl visuomenės senėjimo ir spaudimo pensijų sistemai.
Dar liepos pradžioje ministrė taip pat teigė, kad pensinis amžius nebus didinamas, todėl bent artimiausiu laikotarpiu kryptis atrodo aiški.
Taigi kalbos, kad jau priimtas sprendimas pensiją nukelti iki 67 metų, šiuo metu neatitinka oficialios Lietuvos pozicijos.
2026-ieji jau tapo lūžio metais
Pensinis amžius Lietuvoje buvo didinamas palaipsniui daugelį metų.
Galutinis ankstesnės reformos etapas pasiektas būtent 2026 metais – dabar tiek vyrai, tiek moterys teisę į senatvės pensiją pagal bendrą taisyklę įgyja sulaukę 65 metų.
Tai reiškia, kad ankstesnis nuolatinis kelių mėnesių ribos didėjimas baigėsi.
Tačiau keičiasi dar vienas svarbus dalykas.
Stažo reikalavimas dar didės
Nors pensinis amžius sustojo ties 65 metais, būtinojo stažo reikalavimas dar nėra galutinai pasiekęs savo ribos.
2026 metais būtinasis stažas senatvės pensijai yra 34 metai ir 6 mėnesiai, o 2027 metais jis pasieks 35 metus.
Minimalus stažas teisei į senatvės pensiją išlieka 15 metų.
Todėl kai kuriems gyventojams svarbus gali būti ne vien jų amžius, bet ir tai, kiek socialinio draudimo stažo jie yra sukaupę.
Kodėl apskritai vėl kalbama apie pensinio amžiaus didinimą?
Problema nėra vien Lietuvos.
Visa Europa susiduria su visuomenės senėjimu: mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, o pensininkų skaičius auga.
OECD skaičiuoja, kad daugelyje organizacijos valstybių ateityje oficialus pensinis amžius didės. Vidutinis normalus pensinis amžius vyrams, kurie dabar pradeda darbo karjerą, pagal jau priimtus teisės aktus ilgainiui turėtų išaugti iki maždaug 66,4 metų.
Kai kurios šalys nueina dar toliau.
Pensinis amžius dalyje Europos valstybių jau siejamas su gyvenimo trukme, todėl ateityje kai kur jis gali pasiekti 70 metų ar daugiau.
Būtent dėl tokių tendencijų nuolat kyla klausimas, ar Lietuva anksčiau ar vėliau taip pat bus priversta grįžti prie šios temos.
Tačiau Lietuvos situacija nėra tokia pati kaip turtingiausiose Europos šalyse
Vienas svarbiausių argumentų prieš automatinį pensinio amžiaus ilginimą yra gyventojų sveikata ir gyvenimo trukmė.
OECD duomenimis, Lietuvos vyrų tikėtina likusi gyvenimo trukmė sulaukus 65 metų yra apie 15 metų – viena mažiausių tarp OECD valstybių.
Tai labai svarbus skirtumas.
Pensinio amžiaus padidinimas vieneriais ar dvejais metais šalyje, kur žmonės sulaukę 65-erių vidutiniškai gyvena trumpiau ir dažniau susiduria su sveikatos problemomis, turi visai kitokias socialines pasekmes nei valstybėse, kur sveiko gyvenimo trukmė gerokai ilgesnė.
„Sodra“ taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad dalis priešpensinio amžiaus žmonių susiduria su sveikatos ir darbo rinkos problemomis, o maždaug kas dešimtas priešpensinio amžiaus žmogus gauna negalios pensiją.
Gyventojai pasakė labai aiškiai
Pensinio amžiaus didinimas būtų ir politiškai itin nepopuliarus sprendimas.
2026 metų pradžioje paskelbta apklausa rodė, kad 88 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria pensinio amžiaus didinimui po 2026 metų.
Tai reiškia, kad beveik devyni iš dešimties apklaustųjų nenori, jog dabartinė 65 metų riba būtų dar kartą pastumta aukštyn.
Tokio masto nepritarimą politikams ignoruoti būtų sunku.
Ar pensijos sistemai užteks pinigų?
Tai esminis klausimas.
Pensijų sistema veikia taip, kad dabartiniai dirbantieji savo socialinio draudimo įmokomis finansuoja didelę dalį dabartinių pensijų.
Kai dirbančiųjų santykinai mažėja, o pensininkų daugėja, sistemai tenka ieškoti papildomų sprendimų.
Nebūtinai vien ilginant pensinį amžių.
Alternatyvos gali būti didesnis finansavimas iš valstybės biudžeto, didesnis užimtumas, aukštesni atlyginimai ir atitinkamai didesnės socialinio draudimo įmokos ar kiti pensijų sistemos pakeitimai.
2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje turėtų siekti apie 750 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 810 eurų.
Kitose šalyse riba jau juda aukštyn
Lietuva nėra izoliuota nuo bendrų Europos tendencijų.
OECD duomenimis, daugiau nei pusėje organizacijos valstybių pagal jau galiojančius teisės aktus pensinis amžius ateityje didės.
Pavyzdžiui, kai kurios šalys yra numačiusios 67 metų ribą, o valstybės, kurios pensinį amžių automatiškai sieja su gyvenimo trukme, ilgalaikėje perspektyvoje gali pasiekti ir 70 metų ribą.
Todėl tarptautinis spaudimas ieškoti būdų, kaip finansuoti senstančios visuomenės pensijas, niekur nedings.
Tai ar Lietuvoje vėl bus nukeltas pensinis amžius?
Šiuo metu – ne.
2026 metais galiojanti pensinio amžiaus riba yra 65 metai tiek vyrams, tiek moterims, o oficialiai priimto sprendimo ją toliau didinti nėra.
Dar daugiau – pati socialinės apsaugos ir darbo ministrė rugpjūčio 11 dieną pareiškė, kad Lietuva šiuo metu tokiam sprendimui nėra pasirengusi.
Tačiau žodis „šiuo metu“ čia yra svarbus.
Visuomenė sensta, daugelis Europos valstybių pensinį amžių ilgina, todėl sunku garantuoti, kad klausimas po penkerių ar dešimties metų negrįš ant politikų stalo.
Šiandieninė žinia būsimiems pensininkams vis dėlto palankesnė:
65 metų riba lieka, o planų versti Lietuvos žmones dirbti iki 67-erių šiuo metu nėra.
