Lietuva gyvena šalia dviejų valstybių, kurios NATO rytiniame flange laikomos vienu svarbiausių saugumo iššūkių – Rusijos ir vis labiau nuo Maskvos priklausomos Baltarusijos. Nors kalbos apie galimą karinį konfliktą visuomenėje kelia nerimą, naujausi Lietuvos žvalgybos vertinimai siunčia dvejopą žinią: tiesioginio Rusijos puolimo prieš Lietuvą grėsmė šiuo metu vertinama kaip maža, tačiau ilgalaikiai procesai verčia ruoštis gerokai pavojingesniam scenarijui ateityje.
Ir būtent čia slypi svarbiausia detalė – Rusija, nepaisydama didžiulių karo Ukrainoje sąnaudų, savo karinių ambicijų neatsisako.
Rusijos karinė jėga šiuo metu sutelkta Ukrainoje
2026 metų Lietuvos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad pagrindinis Rusijos karinės galios dėmesys šiuo metu nukreiptas į Ukrainą.
Dėl patiriamų nuostolių, ekonominių sunkumų ir tarptautinių sankcijų Rusijos galimybės vienu metu sparčiai sustiprinti pajėgas prie NATO rytinių sienų yra ribotos. Lietuvos žvalgybos vertinimu, dėl šios priežasties tiesioginės karinės atakos prieš Lietuvą grėsmė artimiausiu metu išlieka maža.
Tačiau tai nėra signalas, kad Lietuva gali atsipalaiduoti.
Rusija toliau didina karių skaičių, plečia karo pramonę ir siekia įgyvendinti plataus masto savo ginkluotųjų pajėgų reformą. Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Rusijos karo pramonė šiuo metu gali aprūpinti šalį įvairių rūšių ginkluote.
Tai reiškia, kad klausimas nėra vien apie tai, ką Rusija gali padaryti šiandien. Ne mažiau svarbu – kokius pajėgumus ji gali turėti po kelerių metų.
Didžiausias nerimas – kas nutiktų pasikeitus situacijai Ukrainoje
Kol didžioji Rusijos karinės galios dalis naudojama Ukrainoje, Maskvos galimybės kitomis kryptimis yra apribotos.
Tačiau pajėgų stiprinimas ir karinės reformos nesustojo.
Krašto apsaugos ministerija pabrėžia, kad Rusija pertvarko ekonomiką karo poreikiams ir vykdo ginkluotųjų pajėgų reformą, dėl kurios ilgainiui gali didėti jos kariniai pajėgumai prie NATO rytinių sienų.
Ypatingą reikšmę Lietuvai turi Kaliningrado sritis.
Tai Rusijos teritorija, esanti tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurioje Maskva turi svarbią karinę infrastruktūrą. Lietuvos žvalgybos duomenimis, šiuo metu pajėgumų plėtra šiame regione stringa dėl karo Ukrainoje, tačiau pati kryptis išlieka strategiškai svarbi.
Pavojus gali ateiti ne tik su tankais
Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį kalbėdamos apie Rusijos keliamą grėsmę perspėja Lietuvos institucijos, yra tai, kad konfliktas nebūtinai prasideda nuo tiesioginio karinio smūgio.
Sabotažas, kibernetinės atakos, informacinės operacijos, bandymai verbuoti žmones ir visuomenėje kurti nesaugumo jausmą – tai priemonės, kuriomis priešiškos valstybės gali veikti ir taikos metu.
2026 metų Lietuvos žvalgybos vertinime tiesiogiai įvardijamos sabotažo, informacinės bei kibernetinės operacijos ir kita ardomoji veikla. Taip pat perspėjama apie priešiškų žvalgybos tarnybų bandymus verbuoti Lietuvos piliečius.
Todėl realus pavojus Lietuvai šiandien nėra vien klausimas: „Ar Rusija puls?“
Daug realesnis kasdienis klausimas – kaip Rusija gali bandyti paveikti Lietuvą neperžengdama atviro karo ribos.
Kaliningradas jau daro poveikį Baltijos regionui
Dar viena problema – Rusijos naudojamos radioelektroninės kovos priemonės.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, Kaliningrado srityje intensyviai naudojamos sistemos gali trikdyti arba klastoti palydovinės navigacijos signalus net už kelių šimtų kilometrų nuo Rusijos teritorijos.
Tokie trikdžiai gali turėti įtakos navigacijai ir kitoms nuo palydovinių sistemų priklausančioms paslaugoms.
Baltijos jūroje išlieka ir kritinės infrastruktūros incidentų rizika. Lietuvos žvalgyba atkreipia dėmesį į Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno veiklą ir galimus kabelių bei kitos strateginės infrastruktūros pažeidimus.
Tačiau Lietuva nėra viena
Kalbant apie galimą karinę grėsmę yra viena esminė aplinkybė – Lietuva yra NATO valstybė.
NATO 5-asis straipsnis numato kolektyvinę gynybą: ginkluotas vienos Aljanso valstybės užpuolimas laikomas išpuoliu prieš visas sąjungininkes.
NATO 2026 metais Rusiją oficialiai toliau vadina reikšmingiausia ir tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui. Būtent dėl pasikeitusios saugumo padėties Aljansas smarkiai sustiprino savo rytinį flangą.
Lietuvoje veikia Vokietijos vadovaujamos daugianacionalinės NATO pajėgos. Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje toliau plečiamas, o pagal NATO planus ji iki 2027 metų turėtų būti visiškai parengta ir turėti iki maždaug 5 tūkst. karių.
NATO taip pat stiprina oro ir priešraketinę gynybą, vykdo oro policijos misiją, didina pajėgų parengtį bei saugo kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Tad ar Lietuvai iš tiesų gresia pavojus?
Trumpas atsakymas būtų – taip, Rusija išlieka pagrindiniu ilgalaikiu kariniu ir hibridiniu pavojumi Lietuvai, tačiau tai nereiškia, kad artimiausiu metu laukiamas Rusijos puolimas.
2026 metų Lietuvos žvalgybos vertinimas yra gana aiškus: tiesioginė konvencinė karinė grėsmė artimoje perspektyvoje maža.
Tačiau lygiai taip pat aiškus ir kitas perspėjimas – Rusija nesustojo.
Ji plečia karo pramonę, reformuoja kariuomenę, investuoja į karinius pajėgumus ir tęsia konfrontaciją su Vakarais. NATO savo ruožtu stiprina rytinį flangą būtent todėl, kad Rusijos keliama grėsmė vertinama ne kaip trumpalaikė, o kaip ilgalaikė.
Todėl svarbiausias klausimas Lietuvai šiandien tikriausiai nėra, ar karas prasidės rytoj.
Svarbiau tai, ar Lietuva ir jos sąjungininkai bus pakankamai stiprūs, kad Maskvoje toks sprendimas niekada net neatrodytų vertas rizikos.
