Lenkija, jau ne vienerius metus susidurianti su milžinišku spaudimu pasienyje su Baltarusija, ėmėsi vieno griežčiausių sprendimų Europoje. Šalies teisės aktuose buvo išplėstos karių bei saugumo tarnybų galimybės panaudoti jėgą ir šaunamuosius ginklus tais atvejais, kai pasienyje kyla tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai.
Socialiniuose tinkluose ši žinia neretai pateikiama dar skambiau – esą Lenkija tiesiog leido pasieniečiams šaudyti į nelegaliai sieną kertančius migrantus.
Tačiau tikroji situacija yra sudėtingesnė.
Lenkijoje priimtas įstatymas nesuteikia teisės automatiškai pradėti šaudyti vien todėl, kad žmogus neteisėtai kirto valstybės sieną. Vis dėlto jis suteikia pareigūnams ir kariams gerokai daugiau teisinės apsaugos tada, kai sieną bandoma pralaužti jėga, užpuolami pareigūnai ar kyla tiesioginis pavojus jų arba kitų žmonių gyvybei ir sveikatai.
Sprendimas priimtas po dramatiškų įvykių pasienyje
2024 metų vasarą įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje buvo pasiekusi itin aukštą lygį.
Lenkijos pareigūnai ir kariai nuolat susidurdavo su grupėmis žmonių, bandančių neteisėtai patekti į šalies teritoriją. Dalis tokių bandymų neapsiribodavo vien tvoros perlipimu ar pralaužimu.
Pasitaikė incidentų, kurių metu į Lenkijos pareigūnus buvo mėtomos įvairios medžiagos bei daiktai, o konfliktai pasienyje tapdavo fiziškai pavojingi.
Situaciją ypač pakeitė vieno jauno Lenkijos kario žūtis.
2024 metų birželį mirė 21 metų Lenkijos karys, kuris pasienyje buvo sužeistas peiliu per sienos užtvarą. Šis incidentas Lenkijoje sukėlė didžiulę visuomenės reakciją ir dar labiau sustiprino reikalavimus suteikti sieną saugantiems kariams daugiau galimybių apsiginti.
Dar didesnį pasipiktinimą sukėlė žinia, kad anksčiau įspėjamuosius šūvius pasienyje paleidę Lenkijos kariai buvo sulaikyti.
Daliai visuomenės tai tapo simboliu situacijos, kai kariai siunčiami saugoti pavojingos sienos, tačiau vėliau patys gali susidurti su teisinėmis problemomis dėl veiksmų, kurių ėmėsi bandydami sustabdyti agresyvius sienos pažeidėjus.
Ką iš tikrųjų leidžia Lenkijos įstatymas?
2024 metų liepos 26 dieną priimtu įstatymu buvo pakeista ne viena Lenkijos teisės norma, susijusi su kariuomene, policija ir pasienio apsauga.
Oficialiame Lenkijos teisės aktų registre nurodoma, kad pagrindinės įstatymo nuostatos įsigaliojo 2024 metų rugpjūčio 31 dieną. Įstatymas tebėra galiojantis.
Vienas svarbiausių pokyčių – sustiprinta karių ir pareigūnų teisinė apsauga naudojant ginklą ar kitas prievartos priemones ypatingomis aplinkybėmis.
Lenkijos vyriausybė aiškino, kad teisinė atsakomybė tam tikromis aplinkybėmis gali būti netaikoma kariui, kuris veikė siekdamas:
- atremti tiesioginį ir neteisėtą išpuolį prieš savo ar kito žmogaus gyvybę, sveikatą arba laisvę;
- užkirsti kelią veiksmams, tiesiogiai vedantiems į tokį išpuolį;
- veikti situacijoje, kai būtina reaguoti nedelsiant.
Taigi formuluotė „Lenkija leido šaudyti į nelegalius migrantus“ yra per daug supaprastinta.
Tikslesnis apibūdinimas būtų toks: Lenkija išplėtė karių ir pasienį saugančių pareigūnų galimybes panaudoti šaunamuosius ginklus ekstremaliose situacijose bei suteikė jiems didesnę teisinę apsaugą, jei jėga panaudojama ginantis nuo tiesioginio pavojaus.
Lenkija pasienio krizę vadina hibridiniu karu
Varšuva jau nuo 2021 metų tvirtina, kad tai, kas vyksta pasienyje su Baltarusija, nėra įprasta migracijos krizė.
Lenkijos ir Europos Sąjungos pareigūnai ne kartą teigė, kad Baltarusijos režimas sąmoningai padeda migrantams iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patekti prie ES išorinės sienos.
Lenkijos vertinimu, migracijos srautai naudojami kaip politinio spaudimo priemonė ir platesnio hibridinio karo prieš Europos Sąjungos bei NATO valstybes dalis.
Baltarusija ir Rusija tokius kaltinimus neigia.
Lenkijai ši problema ypač jautri todėl, kad jos siena su Baltarusija kartu yra ir Europos Sąjungos bei NATO išorinė siena.
Todėl Varšuva pasienio apsaugą vis dažniau vertina ne vien kaip migracijos kontrolės, bet ir kaip nacionalinio saugumo klausimą.
Visuomenės palaikymas buvo milžiniškas
Įdomu tai, kad griežtesni veiksmai sulaukė itin didelio Lenkijos gyventojų palaikymo.
2024 metais „Rzeczpospolita“ užsakymu atlikta IBRiS apklausa parodė, kad maždaug 86 procentai apklaustųjų manė, jog kariai turėtų turėti teisę panaudoti ginklą prieš migrantus, kurie pasienyje naudoja jėgą.
Tai itin aukštas palaikymo rodiklis, parodantis, kaip stipriai ilgalaikė krizė Baltarusijos pasienyje pakeitė Lenkijos visuomenės požiūrį į sienų apsaugą.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas tuomet teigė, kad įstatymas siunčia aiškų paramos signalą uniformuotiems pareigūnams, susiduriantiems su agresija pasienyje.
Žmogaus teisių organizacijos skambino pavojaus varpais
Tačiau sprendimas sulaukė ir aštrios kritikos.
Žmogaus teisių organizacijos perspėjo, kad išplėtus teisinę apsaugą kariams ir pareigūnams gali būti sunkiau objektyviai ištirti situacijas, kai pasienyje panaudojamas ginklas.
Kritikai baiminasi, kad pavojingoje, chaotiškoje situacijoje bus sunku nustatyti, ar ginklas iš tiesų buvo panaudotas tik tada, kai tai buvo būtina.
Helsinkio žmogaus teisių fondo atstovai taip pat kritikavo Lenkijos valdžios pasirinktą kryptį.
Vyriausybė savo ruožtu argumentavo, kad pareigūnai negali būti siunčiami į pasienį ir tuo pačiu metu bijoti, jog gindamiesi nuo fizinio užpuolimo patys atsidurs kaltinamųjų vietoje.
Tai nėra leidimas šaudyti į kiekvieną sienos pažeidėją
Čia svarbu atskirti du visiškai skirtingus dalykus.
Vien neteisėtas sienos kirtimas savaime nereiškia, kad Lenkijos pasieniečiai ar kariai gali pradėti šaudyti į žmogų.
Įstatymo esmė susijusi su pavojingomis situacijomis, kai naudojama jėga, kyla tiesioginis užpuolimas arba realus pavojus pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai.
Tačiau politine prasme Lenkijos siunčiama žinutė yra labai aiški – valstybės sieną saugantys žmonės turi teisę gintis, o agresyvus bandymas jėga pralaužti sieną gali sulaukti gerokai griežtesnio atsako nei anksčiau.
Lenkijos kryptis gali būti svarbi ir Lietuvai
Šis klausimas aktualus ne tik Lenkijai.
Lietuva taip pat turi sieną su Baltarusija ir nuo 2021 metų susiduria su neteisėtos migracijos spaudimu.
Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos geopolitinė situacija šiuo klausimu yra panaši – visos trys šalys saugo rytinę Europos Sąjungos ir NATO sieną bei kaltina Baltarusijos režimą migrantų srautų instrumentalizavimu.
Todėl kiekvienas Varšuvos sprendimas sienų apsaugos srityje neišvengiamai stebimas ir kitose Baltijos regiono valstybėse.
Lenkija pasirinko itin aiškią kryptį: daugiau fizinių užtvarų, daugiau karių, griežtesnė sienos kontrolė ir didesnė teisinė apsauga ją saugantiems pareigūnams.
Europa susiduria su sudėtingu klausimu
Lenkijos atvejis iškelia klausimą, su kuriuo ateityje gali susidurti vis daugiau Europos valstybių.
Kur baigiasi įprasta migracijos kontrolė ir prasideda valstybės nacionalinio saugumo gynimas?
Jeigu prie sienos ateina taikus, prieglobsčio ieškantis žmogus, valstybė privalo laikytis teisinių ir humanitarinių įsipareigojimų.
Tačiau visiškai kitokia situacija susidaro tada, kai sienos užtvaros šturmuojamos organizuotai, prieš pareigūnus naudojamas smurtas ar jų gyvybei kyla realus pavojus.
Lenkija į šį klausimą atsakė griežtai.
Jos teisėje dabar aiškiau įtvirtinta galimybė ekstremaliomis aplinkybėmis panaudoti šaunamąjį ginklą, o savo gyvybę bei valstybės sieną ginantiems kariams suteikta didesnė teisinė apsauga.
Tai nėra neribotas „leidimas šaudyti migrantus“.
Tačiau tai neabejotinai yra vienas ryškiausių ženklų, kad Lenkija savo rytinės sienos apsaugą šiandien vertina ne kaip paprastą migracijos kontrolę, o kaip valstybės saugumo klausimą, kuriame tam tikromis aplinkybėmis gali būti panaudota ir mirtina jėga.
Antanas Luknys – straipsnių kūrėjas ir žurnalistas, besidomintis visuomenės, kultūros ir aktualijų temomis. Mano tekstai pasižymi analitiniu požiūriu, sklandžiu stiliumi ir gebėjimu pateikti informaciją aiškiai bei įtaigiai.
