2026 metų šiltasis sezonas Lietuvoje, remiantis sveikatos specialistų ir epidemiologinių stebėjimų tendencijomis, gali būti palankus erkių plitimui. Gydytojai ir visuomenės sveikatos ekspertai pastebi, kad šie voragyviai tampa aktyvūs vis ilgesnį laikotarpį, o jų paplitimas plečiasi ne tik miškuose, bet ir miestų žaliosiose zonose, parkuose bei net priemiesčių kiemuose.
Nors erkės Lietuvoje nėra naujiena, pastaraisiais metais jų aktyvumo sezonas ilgėja, o švelnesnės žiemos sudaro sąlygas didesniam išgyvenamumui. Tai reiškia, kad rizika susidurti su erkėmis tampa ne tik vasaros, bet jau beveik viso šiltojo pusmečio problema.
Ankstesnis erkių aktyvumas kelia naujų iššūkių
Tradiciškai erkių aktyvumo pikas Lietuvoje būdavo fiksuojamas pavasarį ir vasaros pradžioje. Tačiau pastaraisiais metais stebima tendencija, kad aktyvumas prasideda anksčiau ir trunka ilgiau – kartais net iki vėlyvo rudens.
Specialistai tai sieja su klimato pokyčiais: šiltesnėmis žiemomis, ankstyvesniu pavasario atšilimu ir drėgnesnėmis vasaromis, kurios sudaro idealias sąlygas erkių dauginimuisi ir išlikimui.
Kur didžiausia rizika susidurti su erkėmis?
Nors dažniausiai erkės siejamos su miškais, jų paplitimas šiandien yra kur kas platesnis. Jos aptinkamos aukštoje žolėje, krūmynuose, parkų pakraščiuose, soduose ir net miesto žaliosiose erdvėse.
Ypač rizikingos vietos yra pereinamosios zonos tarp miško ir pievos, kur susikerta laukinė ir urbanizuota aplinka. Būtent čia erkės dažniausiai laukia šeimininko – žmogaus ar gyvūno.
Pavojingiausios ligos: ką perduoda erkės?
Lietuvoje erkės gali platinti kelias pavojingas ligas, iš kurių dažniausios yra erkinis encefalitas ir Laimo liga.
Erkinis encefalitas yra virusinė liga, galinti paveikti centrinę nervų sistemą. Kai kuriais atvejais ji sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Laimo liga – bakterinė infekcija, kuri, jei negydoma, gali sukelti sąnarių, nervų sistemos ir širdies veiklos sutrikimus.
Sveikatos specialistai pabrėžia, kad ankstyvas ligų nustatymas yra itin svarbus, nes gydymo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo laiko.
Kodėl erkių daugėja?
Ekspertai išskiria kelias pagrindines priežastis. Pirmiausia – klimato kaita, kuri leidžia erkėms išgyventi švelnesnes žiemas. Antra – didėjanti laukinių gyvūnų, ypač stirnų ir graužikų, populiacija, kurie yra pagrindiniai erkių šeimininkai.
Trečia – urbanizacija. Žmonės vis dažniau lankosi gamtoje, kur susiduria su erkėmis, o žaliosios miesto zonos tampa papildoma jų buveine.
Kaip apsisaugoti?
Specialistai rekomenduoja kelias pagrindines prevencijos priemones. Einant į gamtą, patariama dėvėti šviesius, uždarus drabužius, naudoti repelentus ir vengti aukštos žolės. Po buvimo gamtoje svarbu kruopščiai apžiūrėti kūną, ypač pažastis, kirkšnis ir galvos sritį.
Taip pat labai svarbi yra vakcinacija nuo erkinio encefalito – tai vienintelė veiksminga apsauga nuo šios pavojingos virusinės ligos.
Ar erkių sezonas ilgės dar labiau?
Tendencijos rodo, kad erkių aktyvumo sezonas Europoje gali ir toliau ilgėti. Jei klimato šiltėjimo tendencijos išliks, erkės gali tapti aktyvios beveik visus metus, išskyrus šalčiausius žiemos mėnesius.
Tai reikštų, kad žmonėms reikėtų priprasti prie nuolatinės apsaugos, o ne tik sezoninių atsargumo priemonių.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
Sveikatos institucijos pabrėžia, kad informuotumas yra svarbiausia apsaugos priemonė. Kuo daugiau žmonių žino apie erkių pavojų, tuo greičiau galima pastebėti įsisiurbimą ir užkirsti kelią ligoms.
Taip pat rekomenduojama stebėti oficialius visuomenės sveikatos pranešimus, ypač aktyviausiu sezono metu – pavasarį ir vasarą.
Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir remiasi bendromis epidemiologinėmis bei aplinkosaugos tendencijomis. Jis nėra medicininė konsultacija.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
