Atėjus šiltajam metų laikui, erkės vėl tampa viena iš labiausiai aptariamų grėsmių pasivaikščiojimams lauke, sodininkystei ir parkams. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu atskirti faktus nuo pavojingų klaidingų įsitikinimų, nes mitai apie erkes dažnai veda prie klaidų, kurios gali pakenkti sveikatai. Žmonės ir toliau tiki, kad erkės „šokinėja nuo medžių“, „bijo naftos“ arba „gyvena tik miške“, todėl tampa mažiau budrūs. Šiame straipsnyje nagrinėja dažniausiai pasitaikančius mitus, kurie ir toliau klaidina.
Erkės gamtoje: kaip jos atrodo ir kur slepiasi
Vienas iš svarbiausių dalykų yra suprasti, kad erkės nėra tiesiog „atsitiktiniai vabzdžiai“. Jos yra voragyviai ir turi aštuonias kojas, kaip vorai. Jų elgesio strategija taip pat kitokia: jos neskraido, nešokinėja ir aktyviai nepuola.
Erkės gyvena žolėje, po lapais, krūmuose ir takų pakraščiuose. Ten jos tyliai laukia, kol pro šalį praeis žmogus ar gyvūnas, ir įsikimba į drabužius ar kailį.
Mitas 1: Erkės miršta žiemą
Tai vienas iš labiausiai paplitusių klaidingų įsitikinimų. Iš tiesų, erkės šaltuoju metų laiku neišnyksta, o pereina į būseną, panašią į „žiemos miegą“. Žiemą jos praleidžia priedangose – po lapais ir dirvožemyje – ir suaktyvėja pavasarį.
2 mitas: erkės gyvena tik miškuose
Praktiškai pavojingos zonos yra daug platesnės:
- miesto parkuose ir aikštėse
- vasarnamiai
- aukšta žolė palei takus
- kiemai su krūmynais
- teritorijos prie vandens telkinių
Erkės klesti drėgmėje ir šeimininkų gyvūnų buvime, o ne „laukinėje dykynėje“. Todėl su jomis galite susidurti net įprasto pasivaikščiojimo su šunimi metu.
3 mitas: Vakcinacija apsaugo nuo visų ligų
Vakcinacija iš tiesų svarbi, tačiau ji apsaugo tik nuo erkinio encefalito. Tačiau erkės gali pernešti ir kitas infekcijas, tokias kaip Laimo liga ir anaplazmozė.
Tai reiškia, kad skiepijimas sumažina riziką, bet nepakeičia pagrindinių apsaugos priemonių: tinkamos aprangos, apžiūros ir repelentų naudojimo.
4 mitas: erkės krenta nuo medžių
Idėja apie „erkes, šokinėjančias nuo šakų“, yra grynas mitas. Jos neskraido aukštai. Jų medžioklės plotai yra žolė ir žemi krūmai.
Kai žmogus praeina pro šalį, erkė tiesiog prilimpa prie drabužių ir pradeda judėti kūnu aukštyn.
5 mitas: Erkę ištrauks aliejus arba alkoholis
Ši liaudiška priemonė gali būti pavojinga. Aliejus ar alkoholis erkės „neišstumia“, o gali sukelti jos turinio išsiskyrimą į žaizdą, padidindami infekcijos riziką.
Teisingi veiksmai:
- atsargiai ištraukite erkę pincetu arba specialiu įrankiu
- griebti kuo arčiau odos
- traukite tolygiai, be trūkčiojimų
- gydykite pažeistą vietą antiseptiku
6 mitas: Įkandimas visada skausmingas
Vienas klastingiausių mitų: erkės įkandimo dažnai visai nejaučiama. Štai kodėl žmonės problemą dažnai pastebi per vėlai.
Erkė pasirenka vietas su plona oda:
- pažastys
- kirkšnis
- kaklas
- sritis už ausų
- galvos oda
Po pasivaikščiojimų svarbu atlikti patikrinimą – tai paprastas, bet itin veiksmingas įprotis.
7 mitas: erkės deda kiaušinėlius po oda
Tai visiškai klaidinga nuomonė. Erkės nededa kiaušinėlių žmogaus organizme. Jų pavojus slypi vien tik potencialiame infekcijų perdavime.
Todėl svarbiau nepanikuoti dėl mitų, o kontroliuoti:
- Kiek laiko erkė buvo ant odos?
- Ar jis buvo teisingai pašalintas?
- Ar simptomai pasireiškė po įkandimo?
Kaip apsisaugoti nuo erkių realiame gyvenime
Norint sumažinti įkandimo riziką, pakanka paprastų priemonių:
- dėvėkite uždarus, šviesių spalvų drabužius
- įsikišk kelnes į kojines
- naudoti repelentus
- apžiūrėkite save ir savo vaikus po pasivaikščiojimų
- patikrinkite augintinius
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
