Pamatę, kiek atgavo pensijai kauptų pinigų, buvo šokiruoti: „Pildosi liūdnasis scenarijus“

Pirmieji iš II-os pensijų pakopos pasitraukę gyventojai iki balandžio 15 d. turėtų atgauti fonduose sukauptus pinigus. Visgi žmonės pastebi, kad nuo prašymo pateikimo iki realaus pinigų atgavimo datos, fonduose sukauptos lėšos sumažėjo šimtais ar net tūkstančiais eurų. Tarp praradusių pinigus yra ir politikų. O viešoje erdvėje pradėjo plisti siūlymai, ką daryti, kad sukauptos lėšos nesumažėtų.

Pirmieji, pasitraukę iš II-os pensijų pakopos, gyventojai dalijasi, kad nuo tada, kai pasitraukė, fonduose sukaupta pinigų suma gerokai susitraukė.

Pavyzdžiui, tarp tokių yra ir Seimo narė Ligita Girskienė, kuri dalinosi, kad atgavo 2 tūkst. eurų mažiau nei tikėjosi, pasitraukiant iš II-os pensijų pakopos.

Kiti gyventojai dalinasi taip pat nukentėję ir teigia, kad sumos sumažėjo bent keliais šimtais eurų.

Atitinkamai viešojoje erdvėje pradėjo plisti politikų siūlymai, kad gyventojai sukauptų pinigų fonduose neprarastų.

Štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkas Romas Karmazinas „Facebook“ siūlė, kad būtų galima „užfiksuoti“ pinigų sumą, kada gyventojas nusprendė pasitraukti iš II-os pensijų pakopos.

„Mano nuomone, jei žmogus priima sprendimą išeiti iš kaupimo, tą dieną turi būti „užfiksuota“ suma, o ne palikta priklausyti nuo rinkų ar „ekonominių rodiklių“, kurių žmogus nebekontroliuoja. Šiuo metu situacija daug kam atrodo neaiški, neskaidri ir kelianti nepasitikėjimą sistema“, – socialiniame tinkle rašė R. Karmazinas.

Panašią mintį kovo pabaigoje socialiniuose tinkluose išreiškė ir kitas valstietis Žydrūnas Savickas.

„Galimybė pasitraukti iš pensijų II pakopos fondų dėl kvailo įstatymo stipriai apribota. Nors yra galimybė pasitraukti per du metus, bet kadangi investicijų vertė skaičiuojama tik pasibaigus ketvirčiui, tai realybėje mes turime tik 8 dienas pasitraukimui, jeigu nenorime prarasti fondų uždirbtų pinigu.

O jei rinkos dėl geopolitinės situacijos bus žemumose visus 2 metus? Kodėl skirti tik du metai? Kodėl vertė skaičiuojama ne kas mėnesį, o kas ketvirtį? Kodėl vertė nėra skaičiuojama ta verte, kai žmogus nutraukia sutartį? Juk parduoti akcijas rinkos kaina galima tą pačią dieną“, – svarstė Ž. Savickas.

Pateikė alternatyvų siūlymą dėl II-os pensijų pakopos

Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus pažymi, kad galimybės užfiksuoti sumos, kada gyventojas nusprendžia pasitraukti iš II-os pensijų pakopos, ir ją išmokėti tokią, kokia ji buvo tuo metu, nėra.

Visgi kita vertus, pasak ekonomisto, gyventojams būtų galima suteikti galimybę pakeisti savo pasirinkimą pasitraukti iš II-os pensijų pakopos (dabar tokia galimybė egzistuoja iki ketvirčio pabaigos).

„Jeigu matai, kad tai yra neparankus metas trauktis, tai suteikite galimybę žmonėms pasitraukti vėliau. Dabar neparankus, prastas metas. Neatšaukit galimybės iš viso pasitraukti iš II-os pakopos. Jeigu socdemai padėjo savo rinkimus, premjerė visą savo, savotiškai, sėkmę pastatė ant II-os pakopos, tai tada suteikite tą galimybę, bet padarykite tai adekvačiai, normaliai.

Tie, kas dabar sugalvojo pasitraukti ir mato, jog vertės vertybinių popierių yra smuktelėję, atitinkamai jų aktyvų vertė yra mažesnė, tai suteikite galimybę jiems vėliau pasitraukti ir viskas. Gi nėra sunku šitą dalyką padaryti“, – komentavo ekonomistas.

A. Bartkus atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiuo metu tarp JAV ir Irano yra paskelbtos paliaubos.

Tad, jei, pavyzdžiui, po 20 dienų būtų paskelbta taika, po dar 20 dienų, anot A. Bartkaus, pradėtų atsistatinėti ir aktyvų kainos, tad suteikus galimybę iš II-os pensijų pakopos pasitraukti vėliau, gyventojai, pasak ekonomisto, galėtų pasitraukti, pavyzdžiui, birželio mėnesį, kada sukaupta pinigų vertė galėtų būti atsistačiusi.

„Kita vertus, iki birželio mėnesio galbūt (gyventojai – aut. past.) turės progą apsigalvoti ir gal sugalvos, kad neverta trauktis“, – pažymėjo pašnekovas.

Ekonomistas mano, kad fondų suma vėl atsigaus

Tuo metu komentuodamas, kaip dabar gali pasikeisti gyventojų II-oje pensijų pakopoje sukauptos lėšos, JAV ir Iranui paskelbus 2 savaičių paliaubas, A. Bartkus sako manantis, kad galiausiai paliaubos pasibaigs taikos derybomis, todėl galėtų išaugti ir fondų vertė.

Visgi ekonomistas pabrėžia, kad kol nėra sudaryta taika, džiaugtis nereikėtų.

„Nepulkite į euforiją, rinkos nepuola į euforiją jokią. Tai, kad ateities „Brento“ (naftos – aut. past.) sandoriai yra dabar atpigę, yra laikina, trumpalaikė korekcija. Tai rodo, kad rizika sumažėjo, bet ji pilnai nėra pašalinta.

Fizinių sandorių kainos koreguosis žemyn tiktai tada, kada tanklaiviai pradės judėti be problemų per Hormūzo sąsiaurį ir, aš sakyčiau, tada, kada jie laikys, kad ilgalaikėje perspektyvoje judėjimas bus nevaržomas“, – akcentavo A. Bartkus.

Visgi jei taika galiausiai būtų pasiekta, anot ekonomisto, didelių nuostolių išvengti pavyktų, o šiuo metu atpigusius aktyvus supirktų investuotojai.

„Neišvengiamai teks šiek tiek paprastinti (ekonominės raidos prognozes), šiek tiek padidinti infliacijos prognozes, bet ir viskas. Savotiškai, mes išeisime su šiokiais tokiais nuostoliais, bet ne su kaži kokiais nuostoliais. Ir atitinkamai visų finansinių aktyvų vertės pradės augti“, – sako A. Bartkus.

„Tai, žvelgiant į ateitį, aš nesiūlyčiau dabar pat išeiti iš II-os pakopos. Sakyčiau, kad protinga šiek tiek luktelti, kol tos vertės atsistatytų ir tada, kada atsistatys vertės, tada žmonės galės pasitraukti geresnėmis sąlygomis“, – pridėjo pašnekovas.

Dėl karo smuko fondų vertės

Anksčiau socialiniame tinkle „Facebook“ politikas Linas Kukuraitis rašė, kad jo dažnai klausia, ką daryti, jeigu asmuo yra apsisprendęs per 2 metų laikotarpį išeiti iš kaupimo sistemos, t.y., kada geriau tai padaryti – dabar ar palaukti kito ketvirčio?

„Kol kas pildosi liūdnasis scenarijus, pagal kurį į ketvirčio pabaigą sparčiai pradėjo kristi fondų vertės – nuo karo Irane pradžios apie 5-6 proc. (1 nuotrauka, mano pensijų fondo grafikas).

Kiek geresnė žinia ta, kad bendrasis pokytis nuo metų pradžios nėra toks didelis, nes iki vasario pabaigos fondų vertės augo. Padariau visų fondų bendrovių palyginimą pagal gyvenimo ciklo fondus (2 nuotrauka), kuriame galite atrasti savąjį fondą ir jo vertės pokytį nuo metų pradžios iki kovo 27 d.

Turbūt ir patys matėte savo fonde ar viešumoje girdėjote, kaip žmonės skundžiasi, kad jų pinigai sistemoje pastarosiomis savaitėmis mažėja ir tą akivaizdžiai patvirtina šis grafikas.

To labai norėjosi išvengti, nes tie, kas pirmieji palieka sistemą, tikėtina, kad dar kartą bus nuvilti“, – rašė politikas.

Iškart nesužinosite, kiek atgausite pinigų

Pasak L. Kukuraičio, net jei ir dabar apsispręsti pasitraukti iš kaupimo, jūs vis tiek nesužinosite, kiek lėšų atgausite.

„Dėl to, kad pensijų bendrovės turi įstatymų numatytą 10 d.d., per kurias sutvarkys visus prašymus ir išmokės lėšas.

Jums bus išmokėta tiek pinigų, kiek tą dieną jų bus fonde, atskaičius „Sodrai“ numatytą lėšų dalį“, – paaiškino politikas.

L. Kukuraitis pabrėžia, kad iki šiol akcijų rinkose dėl įtemptos geopolitinės situacijos tvyro neapibrėžtumas.

Vis tik, jo manymu, sunkiai tikėtina, kad praradimai pensijų fonduose pasiektų 10 proc. kritimą.

„Ar realu, kad tokioje situacijoje galimi praradimai lyginant su metų pradžia siektų 10 proc. ir daugiau? Sunkiai tikėtina, nes kaip matėme, šiuo metu rinkos pakritusios apie 3–4 proc., o per visą Irano karo mėnesį fondų vertės krito apie 5-6 proc.

Taip pat reikia pasakyti, kad ir pastaruoju metu pasitaiko dienų, kai rinkos ir fondų vertės pozityviai koreguojasi, tad visai nukabinti nosies nereikėtų“, – kalbėjo L. Kukuraitis.

Politikas sako, kad jei finansiniai praradimai netenkina, yra alternatyvų.

„Alternatyva yra neteikti šiandien prašymo (arba šiandien atsiimti jau pateiktą prašymą), tikintis, kad iki kito ar dar kito ketvirčio (jų 2 metų laikotarpyje lieka dar 7) rinkos atsistatys ir sulauksime laikų, kai darant sprendimą ketvirčio pabaigoje tos 10 d.d. bus kur kas stabilesnės nei šios.

Kokios prielaidos tokiam rinkų atsistatymui? Tik istorinės – kol kas rinkos ir pensijų fondai per visas mūsų pastarojo dešimtmečio negandas – Covidą, karą Ukrainoje, energetinių kainų krizę, Trumpo tarifų karą ir kt. – atsistatydavo gana greitai. Ar Irano karas gali išvirsti į kažką daugiau negu mano paminėtos pasaulinės krizės, ne man spręsti.

Kokios prielaidos 10 d.d. stabilumui? Su karčia šypsena norisi pasakyti, kad čia galimybių kur kas mažiau, nes atrodo, kad pasaulis su vis didėjančiu greičiu kraustosi iš proto, tačiau faktas yra tas, kad net ir Tumpui rimčiau sudrebinti rinkas kol kas pavyksta tik kartą per metus“, – svarstė L. Kukuraitis.

LIPFA: trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad trumpalaikiai rinkų svyravimai didelės įtakos investicinei grąžai neturės, o Vartotojų aljanso viceprezidentas pabrėžia, jog 3–4 proc. grąžos sumažėjimas neturėtų lemti žmonių apsisprendimo.

Daliai gyventojų nerimaujant dėl sumažėjusios atsiimamos sumos, ekonomistai sako, kad karas neišvengiamai veikia visas finansų rinkas, todėl natūralu, kad šiuo metu pasitraukiantieji iš pensijų sistemos gali atgauti mažesnę investicinę grąžą.

„(Akcijų rinkas konfliktas – BNS) paveikė neigiamai, nes visame pasaulyje akcijų indeksai nukrito ir nemažai indeksų, įskaitant ir tam tikrus europietiškus indeksus (…), yra jau ties korekcijos riba“, – BNS teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Artimųjų Rytų konfliktas veikia finansų rinkas ir priklausomai nuo to, kokia struktūra investuotas pensijų turtas, reakcijos irgi yra jaučiamos, nes natūralu, kad konfliktas (…) veikia ir investicijų indeksus“, – BNS sakė banko „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, dabar ketinantiems iš sistemos pasitraukti gyventojams svarbu įsivertinti rinkos svyravimus: „Tai yra būtent su finansų rinkomis susijusi rizika, o Lietuvai labai nepasisekė, kad sutapo su antrosios pensijų pakopos pokyčiu ir jau kiekvienas gyventojas turi spręsti, kaip jis elgsis ir kokius lūkesčius jis turi.“

Anot A. Izgorodino, balandžio mėnuo akcijų indeksams dar gali būti „pakankamai komplikuotas“ ir šiuo metu sunku prognozuoti jų atsigavimą.

„Tikėtina, kad dar kurį laiką matysime akcijų indeksų tokį tolesnį ganėtinai švelnų kritimą, kas gal ir yra gera naujiena, nes mes nematėme kažkokio žaibiško kritimo, bet kuo ilgiau truks konfliktas, tuo didesnė yra tikimybė, kad akcijų indeksai nukris“, – aiškino ekonomistas.

„Aš manau, kad tikimybė, kad per artimiausias porą savaičių bus pasiektas kažkoks proveržis, yra pakankamai minimali“, – pridūrė jis.

Savo ruožtu LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas sako, kad iš pensijų kaupimo nusprendusiems pasitraukti gyventojams nereikėtų pernelyg sureikšminti jiems grąžinamos sumos – jų įmokų ir investicinės grąžos – sumažėjimo.

„Trumpesniu laikotarpiu – kelias dienas ar savaites – jos (fondų vertės – BNS) gali svyruoti ir, be abejo, svyruoja, bet tai yra natūralumo ribose“, – BNS sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, visada gali atsirasti aplinkybių, galinčių paveikti pensijų fondus, tačiau nepaisant to, gyventojai vis tiek gauna investicinę grąžą ir trumpalaikiai svyravimai didelės įtakos tam neturės.

„Iš 1,4 milijono (kaupiančių – BNS) žmonių nerasime nė vieno, kuris nebūtų uždirbęs pelno. Jeigu žiūrėtume trumpesnį laikotarpį, pavyzdžiui, metus, tai pensijų fondai yra taip pat uždirbę pelno nuo kelių iki keliolikos procentų, priklausomai nuo fondo ir jo strategijos“, – aiškino LIPFA vadovas.

Pasak asociacijos vadovo, investicinės grąžos pokyčiai priklauso nuo pensijų fondo – konservatyvūs fondai generuoja stabilią grąžą, o rizikingesniuose gali būti ir didesnių svyravimų: „Tačiau reikia suprasti, kad pensijų kaupimo sistema yra orientuota į kaupiančiuosius ir jų lėšų investavimą.“

V. Rūkas pabrėžė rekomenduojantis neskubėti priimti sprendimo trauktis iš sistemos.

„Apskritai nėra kur skubėti, ne tik siejant su svyravimais kapitalo rinkose ar geopolitiniais įvykiais, bet ir pergalvoti savo sprendimą, ar nėra verta kaupti ir investuoti lėšas“, – sakė V. Rūkas.