Esame įpratę manyti, kad žodžiai tėra garsai. Tačiau iš tikrųjų jie formuoja mūsų mąstymą, nuotaiką ir net gyvenimo scenarijus. Frazės, kurias kartojame kasdien, gali griauti pasitikėjimą savimi, trukdyti vystymuisi ir tiesiogine prasme užprogramuoti mus nesėkmei. Kai kurios išraiškos atrodo nekenksmingos – jas girdime nuo vaikystės ir vartojame automatiškai. Tačiau jos gali turėti didesnę įtaką savigarbai ir elgesiui, nei manome.
Kodėl neturėtumėte sakyti „Sėkmės“
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip geras noras. Tačiau atidžiau įsigilinus, paaiškėja, kad jame slypi įdomi potekstė.
Istoriškai žmonės bijojo tiesiogiai palinkėti sėkmės: buvo tikima, kad piktosios jėgos gali ją „išgirsti“ ir padaryti priešingai. Štai kodėl atsirado tokie paradoksalūs norai kaip „susilaužyti koją“ – savotiška likimo apgaulė.
Tačiau yra ir psichologinė pusė. Žodis „sėkmė“ siejamas su mintimi apie kažko „gavimą“ iš išorės. Tai skatina pasyvų požiūrį: tarsi rezultatas priklausytų ne nuo žmogaus, o nuo aplinkybių.
Frazė „Linkiu tau sėkmės“ yra daug galingesnė. Ji skatina veikti, stengtis ir prisiimti asmeninę atsakomybę už rezultatą.
„Aš to nenoriu”
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo sąžininga ir netgi naudinga frazė. Tačiau problema ta, kad žmonės dažnai elgiasi automatiškai, neužduodami sau pagrindinio klausimo: ar aš tikrai to noriu?
Jei netiriate savo troškimų, lengva patekti į kitų žmonių lūkesčių spąstus. O kai viskas neatliepia jūsų lūkesčių, rezultatai beveik visada bus silpni – prasideda nuovargis, susierzinimas ir perdegimas.
Paprastas įprotis – savęs paklausti:
„Ar tai mano pasirinkimas, ar man buvo primesta?“ padeda man atgauti savo gyvenimo kontrolę.
„Reikėjo elgtis kitaip“
Ši frazė yra vienas pagrindinių vidinės ramybės priešų.
Tai verčia įstrigti praeityje ir be galo kartoti tai, kas jau įvyko. Tačiau tiesa ta, kad praeities pakeisti neįmanoma. Bet jūs galite:
- daryti išvadas
- koreguoti elgesį
- judėti toliau
Kai kartojate „Reikėjo elgtis kitaip“, energiją eikvojate ne augimui, o gailesčiui. Daug naudingiau tai pakeisti:
„Ką dabar galiu padaryti?”
„Tai neįmanoma”
Dažniausiai ši frazė neatspindi tikro draudimo, o veikiau baimę ar nuovargį.
„Neįmanoma“ yra patogi gynyba – vengti bandymų, rizikos prisiėmimo ir nesėkmės. Tačiau būtent sudėtingose užduotyse prasideda augimas.
Jei „neįmanoma“ pakeisite į
„aš dar nežinau, kaip tai padaryti“,
atsiras erdvės sprendimams rasti.
„Man jau per vėlu ką nors pradėti.”
Vienas iš labiausiai destruktyvių įrenginių.
Paprastai tai kyla iš baimės atrodyti naujoku, padaryti klaidą ar nepateisinti lūkesčių. Amžius čia tėra pasiteisinimas.
Nėra jokios taisyklės, kada jau „per vėlu“. Žmonės keičia karjerą, kuria verslą ar mokosi naujų dalykų bet kuriame amžiuje. Skirtumas tik tas, kad vieni žmonės leidžia sau pabandyti, o kiti – ne.
Teisingas klausimas yra:
„Ar noriu tai pradėti dabar?“
„Pabaigsiu vėliau”
Klasikiniai atidėliojimo spąstai.
Šiuo metu atrodo, kad vėliau bus daugiau laiko, energijos ir nuotaikos. Tačiau tas „vėliau“ paprastai neateina. Vietoj to, jis ateina:
- nepilnumo jausmas
- vidinis stresas
- iliuzija, kad esi užimtas be jokių realių rezultatų
Kuo ilgiau atidėliojamas klausimas, tuo sunkiau prie jo grįžti.
Tiesa paprasta:
nėra tobulos akimirkos – yra tik dabartis.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
