Žiema daugeliui žmonių siejasi su šalčiu, sniegu ir, deja, dažnais peršalimais. Daugelis mano, kad peršalimą galima išvengti tik stiprindami imunitetą ar gerai apsirengę, tačiau tikroji tiesa slypi kasdieniuose įpročiuose. Net nedidelės klaidos gali padidinti ligos riziką, sulėtinti gijimą ir sukelti komplikacijas. Suprasti, kokių klaidų dažniausiai darome žiemą, yra gyvybiškai svarbu, jei norime išvengti nemalonių peršalimo simptomų.
Nepakankama rankų higiena
Rankų higiena yra pagrindinis būdas apsisaugoti nuo virusų. Daugelis žmonių žiemą pamiršta kruopščiai plauti rankas po viešų vietų, po apsipirkimo ar viešo transporto. Trumpas rankų nuplovimas vos kelias sekundes negali pašalinti mikrobų. Teisingas plovimas turėtų trukti bent 20–30 sekundžių, apimti visus pirštus, nagų sriegas, tarpupirščius ir riešus. Dezinfekciniai skysčiai yra naudingi, bet jie neveiks, jei rankos purvinos ar riebaluotos.
Nešvarios nosies ir gerklės priežiūra
Daugelis žmonių pamiršta, kad virusai patenka į organizmą per nosį ir gerklę. Šaltuoju metų laiku nosis gali sausėti, o tai padidina infekcijos riziką. Venkite liesti veidą neplautomis rankomis, reguliariai drėkinkite nosį fiziologiniu tirpalu ar specialiomis drėkinamosiomis priemonėmis. Šalikas ar kaukė viešose vietose gali žymiai sumažinti virusų įkvėpimo riziką.
Peršalimo simptomų ignoravimas
Daugelis žmonių žiemą stengiasi „išbūti“ darbe ar mokykloje net ir pajutę pirmuosius simptomus. Lengvas kosulys, gerklės perštėjimas ar nedidelė sloga dažnai laikomi nereikšmingais. Tačiau laiku nesikreipiant į priemones, simptomai gali progresuoti, o organizmas silpnėti, suteikiant bakterijoms galimybę sukelti komplikacijas. Pirmieji ženklai yra signalas sustabdyti ligą laiku.
Nepakankamas skysčių vartojimas ir mityba
Žiemą dažnai pamirštame gerti pakankamai vandens, nes šaltesniu oru troškulys jaučiamas mažiau. Dehidratacija sausina gleivines ir silpnina organizmo gebėjimą kovoti su virusais. Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų, mineralų ir antioksidantų, padeda stiprinti imunitetą. Net nedideli pokyčiai mityboje gali ženkliai sumažinti peršalimo riziką.
Per mažas fizinis aktyvumas
Žiema dažnai reiškia mažesnį judėjimą. Daugelis žmonių vengia lauko pasivaikščiojimų ar sporto, bijodami šalčio ar slidžių paviršių. Tačiau reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, stiprina imunitetą ir padeda organizmui greičiau kovoti su infekcijomis. Net trumpas 20–30 minučių pasivaikščiojimas gryname ore gali padėti išvengti ligų.
Netinkamas aprangos pasirinkimas
Peršalimui riziką didina ir neadekvati apranga. Daugelis žmonių apsirengia per plonai arba persirengia, kai patalpoje šilta. Kūnas turi palaikyti stabilų temperatūros balansą, o nuolatinis šaltis arba staigūs temperatūros pokyčiai silpnina organizmo apsaugą. Svarbu sluoksniuoti drabužius ir rinktis natūralius audinius, kurie leidžia odai kvėpuoti.
Nepakankama miego higiena
Miegas yra vienas svarbiausių faktorių, stiprinančių imunitetą. Žiemą dažnai kyla pagunda mažinti miego valandas arba nepakankamai ilsėtis, ypač dėl šventinio laikotarpio ar darbo įsipareigojimų. Miego trūkumas silpnina organizmo atsparumą virusams ir bakterijoms, todėl lengviau užsikrečiama. Optimalus miegas – bent 7–8 valandos per parą – padeda išvengti peršalimo ir pagreitina gijimą, jei liga prasideda.
Vaistų ir prevencijos klaidos
Daugelis žmonių žiemą per anksti pradeda vartoti antibiotikus ar vaistus nuo kosulio, manydami, kad tai apsaugos nuo ligos. Tai klaidingas įprotis, nes dauguma peršalimo atvejų yra virusinės kilmės, ir antibiotikai nepadeda. Prieš vartojant bet kokius vaistus, svarbu pasitarti su gydytoju. Prevencija dažniausiai būna efektyvesnė nei savigyda – rankų higiena, imuniteto stiprinimas ir tinkama apranga duoda geresnį rezultatą.
Netinkama aplinka patalpose
Daugelis žmonių žiemą uždarose patalpose nepastebi oro sausumo, kuris silpnina gleivines. Sausas oras palengvina virusų patekimą į kvėpavimo takus. Drėkinimas, reguliari ventiliacija ir švarūs paviršiai padeda sumažinti infekcijų riziką. Tai ypač svarbu biuruose, mokyklose ir namuose, kur žmonės praleidžia daug laiko.
Psichologinės klaidos – stresą ignoruoti
Stresas ir nuovargis taip pat silpnina imunitetą. Žiemą daugelis žmonių jaučiasi labiau išsekę dėl trumpos dienos, mažo saulės kiekio ir šaltuko. Streso valdymas, atsipalaidavimas, meditacija ar tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore gali padėti sumažinti ligų riziką ir sustiprinti organizmo atsparumą.
Praktiniai patarimai kasdienai
Štai keli paprasti žingsniai, kurie padės išvengti žieminių peršalimų:
- Kruopščiai plauti rankas su muilu ir vandeniu 20–30 sekundžių
- Dezinfekuoti rankas po viešų vietų lankymo
- Stiprinti imunitetą subalansuota mityba, vitaminais ir fiziniu aktyvumu
- Užtikrinti pakankamą miego trukmę
- Naudoti šalikus ar kaukes, kai oro sąlygos padidina virusų riziką
- Reguliariai drėkinti patalpas ir užtikrinti oro cirkuliaciją
- Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis ir liesti veidą neplautomis rankomis
Ką svarbu žinoti dabar
Peršalimo klaidos, kurias visi daro žiemą, dažnai atrodo smulkmenos, tačiau jos gali turėti didelę įtaką sveikatai. Rankų higiena, nosies ir gerklės apsauga, imuniteto stiprinimas, tinkama apranga ir pakankamas poilsis yra paprasti, bet efektyvūs būdai apsisaugoti nuo ligos. Kiekvienas, kuris rimtai žiūri į savo sveikatą, gali žymiai sumažinti peršalimo riziką ir išlaikyti gerą savijautą visą žiemos sezoną.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
