Miokardo infarktas išlieka viena pavojingiausių ir klastingiausių širdies ligų formų. Nors visuomenėje jis dažnai siejamas su staigiu, aštriu krūtinės skausmu ir dramatinėmis aplinkybėmis, realybė kur kas sudėtingesnė. Kardiologai pabrėžia, kad didelė dalis infarktų prasideda netipiškai, o būtent tai tampa pagrindine priežastimi, kodėl žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos.
Infarktas nėra tik „širdies smūgis“. Tai – ūminė būklė, kai dalis širdies raumens staiga negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Kuo ilgiau ši būsena tęsiasi, tuo didesnė negrįžtamo širdies audinio pažeidimo rizika. Todėl kiekviena minutė yra kritiškai svarbi.
Infarktas – ne visada toks, kokį įsivaizduojame
Ilgą laiką medicinos vadovėliuose dominavo vadinamasis „klasikinis infarkto vaizdas“ – stiprus spaudžiantis skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką. Tačiau šiandien žinoma, kad toks scenarijus pasireiškia ne visiems.
Dalis pacientų patiria ne skausmą, o nemalonų spaudimo, sunkumo ar deginimo pojūtį, kurį sunku tiksliai apibūdinti. Kiti jaučia diskomfortą kakle, nugaroje, žandikaulyje ar net viršutinėje pilvo dalyje. Dėl šios priežasties infarktas kartais supainiojamas su virškinimo sutrikimais, raumenų skausmu ar net panikos priepuoliu.
Staigūs, bet „nepavojingi“ pojūčiai, kurie klaidina
Vienas dažniausių infarkto pradžios požymių – staigus, neįprastas nuovargis. Žmogus gali jaustis visiškai išsekęs be aiškios priežasties, net ir neatlikęs didesnio fizinio krūvio. Šį simptomą ypač dažnai patiria moterys, tačiau jis neretai ignoruojamas, priskiriant jį stresui ar miego trūkumui.
Kitas svarbus signalas – dusulys, atsirandantis ramybės būsenoje arba atliekant minimalius veiksmus. Tai ženklas, kad širdis nebesugeba efektyviai pumpuoti kraujo. Dusulys gali pasireikšti net be jokio skausmo, todėl jo pavojus dažnai neįvertinamas.
Pykinimas, prakaitavimas ir nerimas
Infarktas gali pasireikšti simptomais, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendro su širdimi. Pykinimas, vėmimas, šaltas prakaitas, staigus nerimo ar „artėjančios nelaimės“ jausmas – tai autonominės nervų sistemos reakcija į širdies raumens pažeidimą.
Šie simptomai ypač dažni vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems cukriniu diabetu. Pastariesiems infarktas gali būti beveik „nebylus“, be ryškaus skausmo, todėl rizika jį laiku atpažinti yra dar didesnė.
Kodėl moterų infarktas dažnai diagnozuojamas per vėlai
Medicininiai tyrimai rodo, kad moterų infarkto simptomai dažniau būna netipiniai, o tai lemia vėlesnę diagnozę ir blogesnes gydymo prognozes. Vietoje intensyvaus krūtinės skausmo moterys dažniau jaučia bendrą silpnumą, dusulį, nugaros ar pečių skausmą, nemigą ar nerimą.
Problema slypi ir visuomenės požiūryje – širdies ligos ilgą laiką buvo laikomos „vyriška problema“, todėl moterų nusiskundimai kartais vertinami nepakankamai rimtai. Ši tendencija palaipsniui keičiasi, tačiau pasekmės vis dar jaučiamos.
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą
Kardiologai vieningai sutaria: jei simptomai trunka ilgiau nei 10–15 minučių ir nepraeina ramybės būsenoje, delsti negalima. Ypač pavojinga bandyti „išlaukti“, tikintis, kad savijauta pagerės.
Kiekviena prarasta minutė reiškia didesnį širdies raumens pažeidimą. Laiku suteikta pagalba gali ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir lemti, ar žmogus po infarkto galės grįžti į visavertį gyvenimą.
Kas didina infarkto riziką
Infarkto rizikos veiksniai dažnai sutampa su kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis:
- padidėjęs kraujospūdis
- rūkymas
- aukštas cholesterolio kiekis
- cukrinis diabetas
- nutukimas
- lėtinis stresas
- fizinio aktyvumo stoka
Svarbu pabrėžti, kad rizikos veiksniai veikia kompleksiškai. Kuo jų daugiau, tuo didesnė tikimybė, kad infarktas ištiks net ir palyginti jauną žmogų.
Gyvenimas po infarkto – ne pabaiga, o lūžio taškas
Šiuolaikinė medicina leidžia išgelbėti vis daugiau infarktą patyrusių pacientų, tačiau išgyvenimas – tik pirmas žingsnis. Toliau seka ilgas reabilitacijos ir gyvenimo būdo keitimo procesas. Tie, kurie rimtai žiūri į rekomendacijas, dažnai grįžta į aktyvų gyvenimą.
Infarktas vis dažniau suvokiamas ne kaip bausmė, o kaip aiškus signalas, kad būtina keisti požiūrį į savo sveikatą.
Infarktas neprasideda staiga – jis tik staiga tampa pastebimas
Svarbiausia žinia, kurią kartoja kardiologai: infarktas beveik niekada neatsiranda „iš niekur“. Jis formuojasi ilgą laiką, o organizmas dažnai siunčia signalus, kuriuos ignoruojame.
Gebėjimas juos atpažinti ir veikti nedelsiant gali tapti skirtumu tarp gyvybės ir mirties. Todėl kalbėti apie infarkto požymius būtina ne siekiant gąsdinti, o tam, kad žmonės žinotų, ką daryti tada, kai tai svarbiausia.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
