Sėkmės formulė, kuria tikėjome dešimtmečius
Ilgą laiką buvo manoma, kad sėkmė karjeroje turi aiškią formulę: geras išsilavinimas, daug darbo valandų, nuoseklus kilimas pareigose ir lojalumas vienai sričiai. Šis požiūris buvo perduodamas iš kartos į kartą, stiprinamas švietimo sistemos ir darbdavių lūkesčių. Tačiau šiandien vis daugiau ekspertų sutinka, kad ši formulė ne tik nebeveikia, bet kai kuriais atvejais net stabdo profesinį augimą.
Kodėl tradicinis požiūris pradėjo byrėti
Darbo rinka keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau. Technologijos, automatizacija ir globalizacija perbraižė taisykles, pagal kurias buvo kuriamos karjeros. Tyrimai rodo, kad daugelis profesijų keičiasi kas penkerius–septynerius metus, o kai kurios visiškai išnyksta. Tai reiškia, kad lojalumas vienai pozicijai ar net vienai sričiai nebėra garantas stabilumui ar augimui.
Ekspertai pabrėžia, kad gebėjimas prisitaikyti, mokytis ir keisti kryptį tampa svarbesnis nei ilgametė patirtis vienoje vietoje. Šis pokytis griauna mitą, jog sėkmė yra tiesi linija nuo pradžios iki pensijos.
Ką apie sėkmę sako patirtis ir tyrimai
Karjeros konsultantai ir organizacijų psichologai pastebi aiškią tendenciją: sėkmingiausi specialistai dažnai turi netradicinį profesinį kelią. Jie keitė sritis, eksperimentavo, darė klaidų ir iš jų mokėsi. Tyrimai rodo, kad žmonės, turintys platesnį įgūdžių spektrą, ilgainiui pasiekia daugiau nei tie, kurie siaurai specializuojasi vienoje srityje.
Tai patvirtina ir darbdavių praktika. Vis dažniau vertinami ne formalūs titulai, o realūs gebėjimai, problemų sprendimo įgūdžiai ir gebėjimas greitai įsisavinti naujas žinias.
Naujas požiūris į karjerą, kuris keičia taisykles
Vietoj klausimo „kokią karjerą pasirinkti visam gyvenimui“ vis dažniau keliama kita dilema: „kokius įgūdžius verta ugdyti dabar“. Šis mąstymo pokytis leidžia žmonėms jaustis laisviau ir drąsiau priimti sprendimus. Karjera tampa ne galutiniu tikslu, o nuolatiniu procesu.
Šiame kontekste ypač svarbūs tampa šie aspektai:
• nuolatinis mokymasis ir kvalifikacijos atnaujinimas
• gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių
• kritinis mąstymas ir savarankiškumas
• asmeninė atsakomybė už savo profesinį kelią
Tokie prioritetai keičia ir sėkmės apibrėžimą. Ji vis rečiau siejama tik su pareigomis ar atlyginimu, o vis dažniau – su prasme, lankstumu ir gyvenimo kokybe.
Kodėl šis mitas vis dar gyvas
Nepaisant akivaizdžių pokyčių, senasis sėkmės mitas vis dar gajus. Tam įtakos turi baimė keistis, socialinis spaudimas ir neapibrėžtumas. Žmonėms lengviau laikytis pažįstamo modelio, net jei jis nebeveikia. Tačiau ekspertai sutaria, kad ilgalaikėje perspektyvoje toks pasirinkimas gali kainuoti perdegimą, nusivylimą ir prarastas galimybes.
Kas laukia tų, kurie keičia mąstymą
Tie, kurie atsisako pasenusio sėkmės mito, dažnai atranda daugiau profesinės laisvės ir pasitikėjimo savimi. Jie nebijo keisti krypties, investuoja į save ir mato karjerą kaip dinamišką procesą. Šis požiūris ne tik didina konkurencingumą darbo rinkoje, bet ir leidžia kurti tvaresnį, labiau subalansuotą gyvenimą.
Akivaizdu, kad sėkmė šiandien nebeturi vieno recepto. Ir būtent šis suvokimas keičia požiūrį į karjerą iš esmės.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
