Senovėje, kai alaus gamyba dar nebuvo industrializuota, lietuviai, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, savo alų gamindavo namuose. Tradicinis lietuviškas alus buvo verdamas su paprastais ingredientais, dažniausiai naudojant miežius, apynius, vandens ir mieles. Receptai dažnai buvo perduodami iš kartos į kartą, ir kiekviena šeima turėjo savo alaus gamybos paslaptį. Šis senovinis lietuviškas alaus receptas atspindi tuos laikus, kai alų gaminti buvo paprasta, tačiau be galo svarbi tradicija.
Ingredientai:
- Miežių salyklas – 2 kg (jei galite gauti, tai rekomenduojama naudoti neskrudintą salyklą)
- Apyniai – 50 g (gali būti ir švieži, ir džiovinti, tačiau senoviniuose receptuose dažnai buvo naudojami švieži apyniai)
- Vanduo – 10 l
- Mielės – 1 pakelis (tradiciškai naudotos natūralios mielės, tačiau šiuo metu galite naudoti įprastas alaus mieles)
Paruošimas:
1. Miežių salyklo paruošimas:
- Salyklą pirmiausia reikia sumalti. Senovėje tai dažnai buvo daroma su akmeniniais malūnais, tačiau jei turite namų malūną ar grūstuvę, pasinaudokite jais. Jei turite galimybę, galite nusipirkti jau sumaltą salyklą.
2. Saliamo „gėrimo“ gaminimas (mash):
- Į didelį puodą supilkite apie 10 litrų vandens ir užvirkite. Kai vanduo pasieks virimo temperatūrą, nukelkite puodą nuo ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti, kad temperatūra būtų apie 65–70°C.
- Tada į šiltą vandenį suberkite sumaltą miežių salyklą ir gerai išmaišykite. Šis procesas vadinamas „gėrimo“ gaminimu (mash). Jis padeda išgauti cukrus iš salyklo, kurie vėliau taps alkoholiui.
- Palikite „gėrimą“ 60–90 minučių, kad cukrus gerai ištirptų ir perėjo į skystį. Prieš baigiant šį procesą, galite šiek tiek sušildyti mišinį, jei jis per daug atvėso.
3. Filtravimas ir virimas:
- Po 60–90 minučių perkoškite mišinį, kad atskirtumėte kietąsias dalis (salyklo likučius) nuo skysčio. Tai galima padaryti per sietelį arba marlės gabalėlį.
- Dabar galite įdėti apynius į alų. Apyniai suteikia alui aromatą ir kartumą, todėl juos reikia įdėti į virimą. Į puodą su skysčiu įdėkite 50 g apynių ir vėl užvirkite.
- Virkite šį mišinį apie 30–60 minučių, kad apyniai išlaisvintų savo aromatus ir alui suteiktų skonio.
4. Aušinimas ir mielių įdėjimas:
- Po virimo labai svarbu atvėsinti alų iki kambario temperatūros (apie 20–25°C), nes jei jis bus per karštas, mielės gali žūti.
- Kai alus atvės, įpilkite mieles ir gerai išmaišykite. Tai galima padaryti naudojant medinį šaukštą arba kitą švarų įrankį.
5. Fermentacija:
- Paruoštą mišinį supilkite į švarų fermentavimo indą, palikdami vietos viršuje (apie 5–10 cm), kad alaus putos galėtų „kilti“. Indas turi būti uždengtas, tačiau ne visiškai sandarus – uždėkite marlės gabalėlį ar specialų užkimšimo dangtelį.
- Palikite fermentuotis 3–7 dienas. Senoviniuose receptuose dažnai buvo naudojami fermentacijos indai, uždengti audiniu, nes juos buvo lengviau prižiūrėti. Fermentacija turėtų vykti šiltoje vietoje (18–22°C).
6. Pilstymas ir brandinimas:
- Po pirmos fermentacijos (kai nebelieka burbuliukų ir alus nebeburbuliuoja), nukoškite alų ir supilkite į švarias butelius arba kitas talpas.
- Užkimškite butelius ir palikite brandintis šaltai ir tamsioje vietoje. Brandinimas turėtų trukti mažiausiai 2 savaites, tačiau geriausias rezultatas pasiekiamas, jei alus brandinamas bent mėnesį.
Patiekimas:
Senovinis lietuviškas alus turi turėti ryškų, šiek tiek kartų skonį, kuris atsiranda nuo apynių. Jo skonis turėtų būti švelnus, bet su ryškiu kvapu. Patiekiant, galima alų šiek tiek atvėsinti, kad jis būtų gaivesnis.
Papildomi patarimai:
- Skonio variacijos: Priklausomai nuo pageidavimų, galite į alų pridėti prieskonių (pvz., gvazdikėlių, cinamono ar medaus) arba naudoti kitus ingredientus, kad suteiktumėte skirtingus skonio akcentus.
- Dėl apynių: Tradiciškai naudojami apyniai suteikia alui kartumą ir aromatą. Jeigu norite švelnesnio skonio, sumažinkite apynių kiekį arba naudokite mažiau kartaus tipo apynius.
- Kokybė: Svarbu naudoti geros kokybės ingredientus, kad alus turėtų puikų skonį ir aromatą. Pavyzdžiui, stenkitės naudoti šviežius apynius ir natūralias mieles.
Skanaus! Toks alus gali tapti puikiu pasirinkimu šeimos ar draugų susibūrimams ir, žinoma, nuostabi lietuviška tradicija.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
