Sniego ilgesys: kai žiema nebe balta
Vis dar atsimename vaikystės žiemas – kai kiemai būdavo pilni sniego, o kiekvienas rytas kvepėdavo šalčiu ir dūmais iš kaminų. Sniego gniūžtės, rogutės, baltos Kalėdos – tai mūsų atminties dalis. Tačiau pastaraisiais metais šie vaizdai pamažu nyksta iš kasdienybės.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys rodo, kad dienų su sniego danga skaičius per pastaruosius 30 metų sumažėjo beveik perpus. Kai kuriuose regionuose sniegas išsilaiko vos 10–15 dienų per sezoną, o didžiuosiuose miestuose – kartais vos kelias.
Klimatologai tai vadina aiškiu šylančio klimato ženklu – nors šalnos ir trumpi šalčio pliūpsniai išlieka, ilgalaikis šaltas laikotarpis tampa vis retesnis.
Žiemos transformacija: nuo sniego iki lietaus
„Anksčiau sausis būdavo tvirtai minusinis, o dabar – permainingas mėnuo. Kai kurios dienos labiau primena kovą nei žiemą“, – sako klimatologas Justas Šimkus.
Pagal naujausius LHMT skaičiavimus, vidutinė žiemos temperatūra Lietuvoje per pastaruosius tris dešimtmečius pakilo daugiau nei 2 laipsniais, o kritulių kiekis išaugo net 20 %. Tačiau didžioji jų dalis – ne sniegas, o lietus.
Tai reiškia, kad žiemą dažniau sulaukiame lietaus ir šlapdribos vietoj baltų pusnynų. Rezultatas – ne tik nykstantis peizažas, bet ir pokyčiai ekosistemose, miestų infrastruktūroje, net mūsų emocijose.
Žiema be sniego – iššūkis gamtai ir ūkiui
Nors sniego trūkumas daugeliui atrodo tik estetinis praradimas, jo poveikis yra daug gilesnis. Sniegas – tai natūrali dirvos antklodė, sauganti augalus nuo šalčio ir padedanti išlaikyti drėgmę pavasariui.
„Be sniego žiemą dirva dažniau peršąla, o tai reiškia mažesnį derlių. Net keli be sniego metai iš eilės gali paveikti žemės struktūrą ir mikroorganizmus,“ – aiškina agronomė Dovilė Rimkutė.
Be to, mažiau sniego – daugiau erozijos. Kai žiemos metu dažniau lyja, vanduo nuplauna derlingus dirvožemio sluoksnius. Tai – tylus, bet pavojingas procesas, kurio pasekmes jau jaučia ūkininkai Žemaitijoje ir Dzūkijoje.
Miestų dilema: sniego nėra, bet problemų daugėja
Iš pirmo žvilgsnio, mažiau sniego miestuose – patogu: mažiau valymo, mažiau slidžių kelių. Tačiau realybė kitokia. Kai vietoj sniego dažniau lyja, susidaro pavojingos ledo plutos, kurios užšąla naktimis.
„Turime paradoksą – mažiau sniego, bet daugiau nelaimingų atsitikimų dėl slidžių šaligatvių,“ – teigia Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos tvarkymo skyriaus atstovė.
Be to, miestų drenažo sistemos nebuvo kurtos tokiam žiemos lietaus kiekiui. Dėl to šaltuoju sezonu vis dažniau matome potvynius, ypač senamiesčių teritorijose, kur vanduo neturi kur nutekėti.
Globalus atšilimas – vietinės pasekmės
Europos klimato stebėjimo programos „Copernicus“ duomenimis, 2025-ieji jau dabar laikomi šilčiausiais metais per visą stebėjimų istoriją. Lietuva – ne išimtis. Mūsų žiemos vis labiau primena Šiaurės Vokietijos klimatą: daugiau debesų, mažiau saulės, daugiau drėgmės.
Klimatologai prognozuoja, kad iki 2050 metų sniego sezonas Lietuvoje gali sutrumpėti dar 20–25 dienomis, o visiškai snieguotos žiemos taps retenybe. Tai keis ne tik gamtą, bet ir kultūrą – žiemos pramogos, tradiciniai festivaliai, net Kalėdų įvaizdis taps kitoks.
Emocinė pusė: kai prarandame baltos tylos magiją
Sniegas Lietuvoje – ne tik peizažas. Tai jausmas. Kai sniegas tyliai krenta, pasaulis atrodo lėtesnis, švelnesnis, saugesnis. Ši emocinė būsena – mūsų kultūros dalis.
Psichologai sako, kad baltos žiemos nykimas gali turėti net emocinės sveikatos pasekmių. „Sniegas suteikia šviesos tamsiuoju metų laiku, o jo nebuvimas gali stiprinti žiemos slogą“, – sako psichoterapeutė Aistė Kelpšaitė.
Ji pastebi, kad vis daugiau žmonių skundžiasi „pilkojo sezono“ nuovargiu – kai dienos tarsi vienodos, be kontrasto ir šviesos.
Ką galime padaryti?
Nors klimato pokyčiai atrodo globalūs ir nevaldomi, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie mažesnio poveikio. Paprasti žingsniai – nuo energetinio efektyvumo iki tvarių įpročių – ilgainiui turi realų poveikį.
- Rinkimės viešąjį transportą ar ėjimą pėsčiomis;
- Mažinkime šildymo nuostolius namuose;
- Sodiname medžius, kurie sugeria CO₂;
- Skatinkime vietinę gamybą ir mažesnį vartojimą.
Kiekviena tokia pastanga – tarsi maža snaigė, kuri, susijungusi su kitomis, gali sukurti naują baltą dangą mūsų planetai.
Ar dar pamatysime „tikrą“ žiemą?
Klimato specialistai sako, kad baltos žiemos neišnyks visiškai – jos tiesiog bus retos ir trumpesnės. Kartais sniegas užklups netikėtai, lyg prisiminimas iš praeities.
Tad kai kitą kartą pabusite ryte ir pamatysite baltą pasaulį už lango – sustokite. Pasigrožėkite. Galbūt tai bus viena iš tų žiemų, kurios išliks mūsų atmintyje kaip brangus priminimas, kad sniegas dar moka sugrįžti.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
