Tyliai auganti krizė
Nors širdies ligos, vėžys ar diabetas dažnai vadinami didžiaisiais mūsų laikų sveikatos iššūkiais, vis daugiau medikų, psichologų ir mokslininkų teigia: emocinė ir psichikos sveikata – tai pandemija, kurios nematome, bet ji paveikia milijonus žmonių kasdien. Depresija, nerimas, emocinis išsekimas, perdegimas – tai ne tik asmeninės kovos, bet ir visuomenės sveikatos klausimas.
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad iki 2030 m. depresija taps dažniausia negalios priežastimi pasaulyje.
Ką reiškia gera emocinė sveikata?
Emocinė sveikata – tai gebėjimas:
-
Atpažinti ir įvardyti savo jausmus
-
Susidoroti su stresu ir nesėkmėmis
-
Kurti tvirtus ryšius su kitais
-
Patirti džiaugsmą, prasmę, pasitenkinimą gyvenimu
-
Priimti sprendimus, išlaikyti pusiausvyrą tarp veiklos ir poilsio
Tai ne tik ligų nebuvimas, bet aktyvi psichinė gerovė, kurią reikia auginti, kaip ir fizinę sveikatą.
Kas silpnina mūsų emocinę sveikatą šiandien?
1. Nuolatinis stresas
Darbo tempas, informacijos srautas, ekonominis spaudimas, karo ar klimato krizės fone kylantis egzistencinis nerimas – visa tai daro poveikį mūsų psichikai.
2. Skaitmeninė priklausomybė
Ilgos valandos prie ekranų, socialinių tinklų spaudimas, lyginimasis su „idealizuotu gyvenimu“ virtualioje erdvėje mažina pasitikėjimą savimi, didina vienišumo jausmą ir gali sukelti nerimo sutrikimus.
3. Emocinio raštingumo trūkumas
Daug žmonių nežino, kaip atpažinti, išreikšti ar priimti emocijas. Mokyklose dažnai nėra ugdomas emocinis intelektas, todėl suaugę žmonės lieka be įrankių valdyti savo vidinius procesus.
4. Kultūrinės stigmos
Vis dar dažnas požiūris, kad kreiptis pagalbos į psichologą – silpnumo ženklas. Daugelis kenčia tyliai, nes bijo būti nesuprasti ar pasmerkti.
Populiariausios emocinės sveikatos problemos
Depresija
Tai ne „liūdesys“ ar „blogas periodas“. Tai medicininė būklė, kuri paveikia nuotaiką, mąstymą, miegą, apetitą, gebėjimą dirbti ar bendrauti. Būdinga ilgalaikė tuštuma, beviltiškumas, apatija, kaltės jausmas.
Lietuvoje apie 1 iš 6 žmonių bent kartą gyvenime patirs depresiją.
Nerimo sutrikimai
Įkyrios mintys, nuolatinis įsitempimas, panikos atakos, perdėtas rūpinimasis ateitimi. Tai ne „paprastas nervingumas“, o sekinanti būsena, dažnai lydima fizinių simptomų – širdies plakimo, prakaitavimo, galvos svaigimo.
Perdegimo sindromas
Ilgalaikis emocinis, psichologinis ir fizinis išsekimas, kylantis dėl nuolatinio streso, ypač darbe ar slaugant kitus. Simptomai – cinizmas, motyvacijos stoka, energijos trūkumas, atitolimas nuo darbo ar žmonių.
Kaip pasirūpinti emocine sveikata?
1. Reguliarus emocinis „apsivalymas“
-
Dienoraščio rašymas
-
Pokalbiai su artimaisiais
-
Atvira savistaba: „Kaip jaučiuosi šiandien ir kodėl?“
2. Ribų nustatymas
Sakyti „ne“, saugoti poilsio laiką, atsitraukti nuo toksiškų žmonių ar darbų – tai ne egoizmas, o savisauga.
3. Fizinis aktyvumas
Jis ne tik stiprina kūną, bet mažina depresijos ir nerimo simptomus – išskiria endorfinus, reguliuoja miegą, gerina nuotaiką.
4. Miego higiena
Blogas miegas susijęs su psichikos sutrikimų padidėjusia rizika. Būtina miegoti reguliariai ir kokybiškai.
5. Profesionali pagalba
Psichologas, psichoterapeutas ar psichiatras – tai ne paskutinė išeitis, o vienas iš pirmųjų žingsnių sveikimo link.
Naujos tendencijos emocinės sveikatos srityje
-
Skaitmeninės terapijos: programėlės, tokios kaip „Headspace“, „Calm“, „Moodpath“, siūlo meditacijas, streso valdymą, emocijų sekimą.
-
Psichodelinė terapija (moksliniai tyrimai): kai kurie tyrimai rodo, kad su profesionalia priežiūra vartojamos medžiagos (pvz., psilocibinas) gali būti veiksmingos gydant sunkias depresijos formas.
-
Emocinio raštingumo ugdymas mokyklose: vis daugiau švietimo sistemų įveda socialinių-emocinių įgūdžių pamokas.
Pabaigai: laikas keisti požiūrį
Emocinė sveikata – tai ne silpnumas, ne „užgaida“, ne laikinas liūdesys. Tai tokia pati svarbi mūsų sveikatos dalis kaip širdies ritmas ar kraujo spaudimas. Gerai jaustis – tai ne prabanga, o teisė ir būtinybė.
Ir jei šiandien jautiesi blogai – tai nereiškia, kad esi silpnas. Tai reiškia, kad esi žmogus.
