Nuo mokslinės fantastikos – iki realybės
Dar prieš kelis dešimtmečius idėja, kad kompiuteris diagnozuotų ligas ar atliktų operacijas, atrodė kaip mokslinė fantastika. Tačiau šiandien dirbtinis intelektas (DI) jau keičia mediciną – tyliai, bet iš esmės.
Nuo vėžio diagnozės iki vaistų kūrimo, DI padeda gydytojams greičiau, tiksliau ir efektyviau priimti sprendimus. Bet ar tai reiškia, kad netrukus mus gydys robotai?
Kur DI jau naudojamas?
1. Diagnostika
Pavyzdžiui, DI analizuoja rentgeno nuotraukas, magnetinio rezonanso vaizdus ir net odos bėrimus. Kai kuriose srityse algoritmai jau pasiekia arba viršija patyrusių gydytojų tikslumą – ypač aptinkant plaučių vėžį, akių ligas ar melanomą.
2. Prognozės
DI geba analizuoti milijonus sveikatos įrašų ir prognozuoti riziką susirgti tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, širdies infarktu ar Alzheimerio liga. Tokios prognozės gali padėti imtis prevencinių veiksmų daug anksčiau.
3. Chirurgija
Robotizuotos sistemos, tokios kaip „Da Vinci“, jau atliekamos tūkstančiai operacijų visame pasaulyje. Chirurgas valdo robotą, kuris veikia itin tiksliai ir minimaliai invazyviai. Kai kur jau eksperimentuojama su pilnai automatizuotomis chirurginėmis sistemomis.
4. Asmeniniai sveikatos asistentai
Programėlės, valdomos DI, gali stebėti širdies ritmą, kvėpavimą, miegą, priminti vartoti vaistus ar net padėti diagnozuoti paprastas ligas. Tai ypač svarbu lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.
Privalumai ir rizikos
Privalumai:
-
Greitesnė ir tikslesnė diagnostika
-
Mažesnė klaidų tikimybė
-
Asmeniškai pritaikytas gydymas
-
Efektyvesnis išteklių paskirstymas
Rizikos:
-
Privatumo pažeidimai (ypač su sveikatos duomenimis)
-
Per didelis pasitikėjimas technologijomis
-
Gydymo algoritmų „juodoji dėžė“ – ne visada aišku, kaip DI priėmė sprendimą
-
Etinės dilemos – kas atsakingas, jei DI suklysta?
Ar DI pakeis gydytojus?
Ne. Bet pakeis jų darbą. DI tampa įrankiu, kuris padeda gydytojui, bet nepakeičia žmogiško ryšio, empatijos ir klinikinės intuicijos. Kaip sako vienas garsus medikas:
„Gydytojo, kuris naudosis dirbtiniu intelektu, nepakeis. Bet gydytoją, kuris jo nenaudos – tikrai pakeis tas, kuris naudoja.“
Ateities medicina – žmonių ir mašinų partnerystė
Viena aišku: DI nėra priešas, o pagalbininkas. Svarbu nebijoti technologijų, bet mokytis jas suprasti ir valdyti. Tik tada galėsime sukurti mediciną, kuri bus ne tik pažangesnė, bet ir žmogiškesnė.

Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.

