Latvijos pasienyje su Baltarusija tvyranti įtampa ima persikelti į Lietuvos pusę. Didėjant neteisėtos migracijos srautams per Latviją, Vilnius stiprina sienos stebėjimą ir ruošiasi galimam tolesniam spaudimo augimui. Kyla klausimas: ar tai tik migracijos maršruto pasikeitimas, ar platesnės Minsko vykdomos hibridinės strategijos dalis?
Lietuvos institucijos pastaraisiais mėnesiais fiksuoja aiškią tendenciją – vis daugiau migrantų, į Baltarusiją patekusių per Latviją, vėliau mėgina judėti Lietuvos teritorijos kryptimi.
Situacija pasikeitė taip greitai, kad Lietuvai teko stiprinti priemones ne tik prie išorinės ES sienos, bet ir prie sienos su Latvija.
Naujas spaudimo taškas – Latvija
Baltarusijos režimo vykdoma instrumentalizuotos migracijos politika Lietuvai ir kitoms regiono valstybėms nėra naujiena. Tačiau pastaruoju metu pagrindinis spaudimas vis labiau krypsta į Latvijos pasienį.
Latvijos ir Baltarusijos sienos ruožas yra gerokai trumpesnis nei Lietuvos, todėl didesnis migrantų srautas gali sukelti itin didelį krūvį pasienio tarnyboms.
2026 metų pavasarį Latvijos pareigūnai susidūrė su ypač dideliu spaudimu. Lietuvos VSAT pareigūnai taip pat viešai teigė, kad Latvija šiuo metu tapo vienu iš pagrindinių neteisėtos migracijos spaudimo taškų regione.
Tai reiškia, kad problema nesibaigia Latvijos pasienyje.
Jeigu daliai migrantų pavyksta patekti į Latviją, kitas maršruto etapas gali būti Lietuva.
„Latviškasis kelias“ jau pasiekė Lietuvą
Lietuvos pasieniečiai šį reiškinį vadina antrine migracija iš Latvijos.
Schema gana paprasta: žmogus neteisėtai patenka į ES per Baltarusijos ir Latvijos sieną, o vėliau mėgina keliauti toliau – per Lietuvą ir Lenkiją į Vakarų Europą.
VSAT duomenimis, 2025 metais Lietuvoje buvo sulaikyti 1 288 iš Latvijos gabenti arba savarankiškai į Lietuvą vykę neteisėti migrantai. 2024 metais tokių asmenų buvo 540.
Dar ryškesnis pokytis matomas 2026 metais.
Per pirmuosius beveik šešis 2026 metų mėnesius buvo sulaikyta tiek pat vadinamuoju latviškuoju keliu vykusių migrantų, kiek per visus 2025 metus. Oficialiai skelbiama, kad, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, antrinė migracija iš Latvijos išaugo keturis kartus – nuo 319 iki 1 288 užsieniečių.
Tai jau nebe pavieniai atvejai.
Lietuva stiprina sienos stebėjimą
Reaguodama į augančią riziką, Lietuva sustiprino priemones prie vidaus sienos su Latvija.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad intensyviau naudojamos stebėjimo technologijos, stiprinamas patruliavimas pasienio ruožuose, transporto mazguose ir keleiviniame transporte. Prie veiksmų prisideda VSAT, Policijos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba ir Muitinės departamentas.
Svarbi detalė – tai nereiškia automatinio Šengeno vidaus sienos kontrolės atkūrimo. Kol kas kalbama apie sustiprintą stebėjimą ir rizika pagrįstus patikrinimus, laikantis ES teisės.
Tačiau politinis signalas aiškus: Lietuva nenori laukti, kol problema pasieks tokį mastą, kad jos valdymas taptų gerokai sudėtingesnis.
Ant stalo – net ir griežtesnės priemonės
Situacijai nesikeičiant, Lietuvoje jau buvo svarstoma galimybė imtis dar griežtesnių priemonių.
Liepos mėnesį tuometinis paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas neatmetė laikinos kontrolės prie Lietuvos ir Latvijos sienos galimybės, jeigu antrinės migracijos srautai nesloptų.
Tai rodo, kad klausimas iš techninio pasienio darbo pereina į aukštesnio lygio politinę darbotvarkę.
Vilnius atsidūrė situacijoje, kurioje reikia vienu metu saugoti išorinę ES sieną ir neleisti, kad migracijos spaudimas iš kaimyninės valstybės persikeltų į Lietuvos teritoriją.
Ar tai koordinuotas Minsko spaudimas?
Čia prasideda sudėtingiausia istorijos dalis.
Lietuvos ir kitų regiono valstybių institucijos jau ne vienerius metus Baltarusijos veiksmus vertina kaip instrumentalizuotos migracijos naudojimą politiniam spaudimui prieš Europos Sąjungą.
Todėl naujausi pokyčiai Latvijos pasienyje kelia natūralų klausimą: ar migrantų maršrutų pasikeitimas yra spontaniškas, ar Baltarusijos režimas sąmoningai nukreipia spaudimą ten, kur mano galintis pasiekti didžiausią efektą?
Vien iš migrantų skaičių negalima įrodyti konkretaus Minsko operatyvinio plano. Tačiau regiono institucijos mato bendrą tendenciją – didėjant spaudimui Latvijos pasienyje, didėja ir antrinės migracijos rizika Lietuvai.
Tai jau pakankama priežastis Baltijos šalims koordinuoti veiksmus.
Kodėl tai pavojinga Baltijos šalims?
Problema nėra vien migracijos statistika.
Kiekvienas didesnis srautas reiškia papildomą krūvį pasieniečiams, policijai, migracijos sistemai ir vietos infrastruktūrai. Dar svarbiau – tokios situacijos gali būti naudojamos informacinėse operacijose, politiniam susipriešinimui kurstyti ar visuomenės nepasitikėjimui valstybės institucijomis didinti.
Būtent todėl Baltijos valstybės vis dažniau kalba ne tik apie migraciją, bet ir apie hibridines grėsmes.
Lietuva jau yra siuntusi savo pareigūnus padėti Latvijai. 2026 metų liepą Lietuvos ir Latvijos vidaus reikalų atstovai taip pat pabrėžė glaudesnio bendradarbiavimo, keitimosi informacija ir bendrų veiksmų būtinybę.
Kitas žingsnis – kas bus toliau?
Šiuo metu Lietuva situaciją vertina kaip valdomą, tačiau kartu stebi didėjančią antrinę migraciją iš Latvijos.
Todėl artimiausias laikotarpis gali būti lemiamas.
Jeigu Latvijos pasienyje spaudimas toliau didės, Lietuvai teks rinktis tarp kelių scenarijų: dar didesnio stebėjimo ir patruliavimo, papildomų pajėgų pasienyje arba griežtesnių judėjimo kontrolės priemonių.
Kol kas šūvių negirdėti. Tačiau pasienio žemėlapyje atsirado naujas karštasis taškas.
Ir pagrindinis klausimas lieka ne tai, kiek žmonių mėgins kirsti sieną rytoj.
Klausimas – kur bus nukreiptas kitas spaudimo smūgis?
Svarbiausi faktai
- Antrinė migracija iš Latvijos į Lietuvą 2026 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, išaugo keturis kartus.
- 2025 m. Lietuvoje sulaikyti 1 288 iš Latvijos atvykę ar gabenti neteisėti migrantai.
- Lietuva sustiprino stebėjimą prie sienos su Latvija ir įtraukė kelias institucijas.
- Lietuva jau teikia Latvijai praktinę pagalbą pasienyje.
- Lietuvos pareigūnai neatmetė galimybės svarstyti griežtesnių priemonių, jei srautai nesloptų.
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos policija, BNS.
