Vasaros karštis tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekenksmingas. Iš tikrųjų tai gali būti rimtas iššūkis organizmui: vieniems žmonėms pradeda skaudėti galvą, kitiems smarkiai sumažėja arba, atvirkščiai, padidėja kraujospūdis, atsiranda silpnumas ir padažnėjęs širdies plakimas. Tai dažnai siejama su tvankumu ar „blogu oru“, tačiau priežastys yra daug gilesnės ir susijusios su širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemų veikimu. Šiame straipsnyje nagrinės, kodėl vasarą blogėja sveikata, kam ypač reikia būti atsargiems ir kada perkaitimas gali tapti pavojingas gyvybei.
Kodėl vasarą dažnai skauda galvą?
Karštuoju metų laiku galvos skausmai retai kada turi vieną priežastį. Paprastai tai kelių veiksnių derinys, perkraunantis organizmą.
Dehidratacija – pagrindinė vasaros slogos priežastis
Karštu oru kūnas aktyviai vėsinasi prakaituodamas. Kartu su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir svarbių elektrolitų, kurie yra atsakingi už kraujagyslių ir nervų sistemos veiklą.
Kai trūksta skysčių, atsiranda šie simptomai:
- galvos skausmas;
- burnos džiūvimas ir stiprus troškulys;
- galvos svaigimas;
- silpnumas ir „susižavėjimas“;
- sumažėjusi koncentracija.
Padėtį pablogina kava, alkoholis, vandens trūkumas ir ilgalaikis buvimas saulėje.
Perkaitimas ir šilumos išsekimas

Kai kūnas negali pakankamai greitai išskirti šilumos, atsiranda perkaitimas. Tokia būklė gali pasireikšti net mieste, ne tik paplūdimyje.
Simptomai:
- pulsuojantis galvos skausmas;
- pykinimas;
- stiprus silpnumas;
- padidėjęs širdies susitraukimų dažnis;
- gausus prakaitavimas;
- dirglumas.
Jei laiku nesustosite ir neatvėsite, būklė gali greitai pablogėti.
Staigūs temperatūros pokyčiai
Viena iš paslėptų vasaros galvos skausmų priežasčių yra kontrastas tarp lauko karščio ir šaltų, kondicionuojamų kambarių.
Tokie skirtumai:
- sukelti kraujagyslių spazmą;
- sukelti kaklo ir galvos raumenų įtampą;
- išprovokuoti skausmą smilkiniuose ir kaktos srityje.
Kartais gali pasireikšti ir gerklės skausmas, ir nosies užgulimas.
Kodėl vasarą svyruoja kraujospūdis?
Karštis kraujospūdį veikia nenuspėjamai: vieniems jis nukrenta, kitiems pakyla, o dar kitiems kinta visą dieną.
Kodėl krenta kraujospūdis?
Karštu oru sumažėjęs kraujospūdis susijęs su kraujagyslių išsiplėtimu ir skysčių netekimu.
Manifestacijos:
- silpnumas;
- mieguistumas;
- galvos svaigimas;
- „medvilninės kojos“;
- akių tamsėjimas;
- priešalpimas;
- šaltas prakaitas.
Dažniausiai tai pasireiškia žmonėms, sergantiems hipotenzija, pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims ir tiems, kurie ilgą laiką praleidžia saulėje arba tvankiose patalpose.
Kodėl pakyla kraujospūdis?
Nors atrodo, kad karštis turėtų tik mažinti kraujospūdį, kai kuriems žmonėms jis iš tikrųjų jį pakelia.
Priežastys:

- dehidratacija;
- stresas ir perkaitimas;
- fizinis aktyvumas;
- miego trūkumas;
- per didelis druskos kiekis maiste;
- nereguliarus vaistų vartojimas.
Sergant hipertenzija, vasarą kraujospūdis tampa ypač nestabilus: ryte jis gali būti žemas, o vakare smarkiai pakilti.
Kodėl karštis perkrauna širdį?
Karštu oru širdies ir kraujagyslių sistema dirba sunkiau. Širdis greičiau pumpuoja kraują, išsiplečia kraujagyslės, o prakaitavimas keičia organizmo skysčių balansą.
Sveikam žmogui tai paprastai nėra pavojinga. Tačiau šiais atvejais:
- hipertenzija;
- aritmija;
- išeminė širdies liga;
- širdies nepakankamumas
- apkrova gali tapti kritinė.
Fizinis aktyvumas karštu oru: paslėpti pavojai
Net ir pažįstama veikla vasarą sunkiau pakeliama: darbas sode, sportas, ilgi pasivaikščiojimai ar valymas saulėje.
Įspėjamieji ženklai po fizinio krūvio:
- galvos skausmas;
- dusulys;
- pykinimas;
- stiprus silpnumas;
- slėgio šuoliai;
- greitas pulsas.
Tokiu atveju svarbu nedelsiant nutraukti veiklą, išeiti į pavėsį ir atkurti vandens balansą.
Kai galvos skausmas ir spaudimas yra pavojingi: skubūs simptomai
Kai kuriais atvejais negalima laukti – reikalinga skubi medicininė pagalba.
Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei:
- slėgis virš 180/120 mm Hg;
- staigus stiprus galvos skausmas;
- skausmas ar spaudimas krūtinėje;
- dusulys;
- kalbos sutrikimas;
- veido, rankos ar kojos tirpimas;
- staigus silpnumas vienoje kūno pusėje;
- regėjimo pablogėjimas;
- sumišimas;
- traukuliai;
- pasikartojantis vėmimas;
- sąmonės netekimas;
- aukšta temperatūra su blogėjančia būkle;
- staigus pablogėjimas pagyvenusiems žmonėms, nėščioms moterims ar vaikams;
- galvos skausmas nepraeina po ilgo buvimo saulėje.
Kaip išgyventi karštį be pasekmių

Siekiant sumažinti galvos skausmo ir slėgio šuolių riziką:
- Reguliariai gerkite vandenį, nelaukdami, kol pajusite troškulį;
- venkite ilgalaikio buvimo saulėje;
- nepiktnaudžiauti kava ir alkoholiu;
- nedarykite staigių perėjimų tarp karščio ir šalčio;
- riboti fizinį aktyvumą karščio bangų metu;
- Stebėkite kraujospūdį, jei sergate lėtinėmis ligomis.

Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.

