Kiekvieną šildymo sezoną Lietuvoje kartojasi tas pats scenarijus – gyventojai ieško būdų, kaip sumažinti sąskaitas, tačiau dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais, kurie ne padeda, o priešingai – dar labiau didina išlaidas. Šildymo mitai perduodami iš lūpų į lūpas, kartojami socialiniuose tinkluose ir net laikomi „savaime suprantama tiesa“, nors specialistai jau seniai juos paneigė. Naujausi energetikos ekspertų vertinimai rodo, kad būtent šie mitai kasmet kainuoja gyventojams šimtus eurų.
Mitas, kad kuo labiau šildai, tuo greičiau sušils ir bus pigiau
Vienas labiausiai paplitusių įsitikinimų – esą stipriai padidinus šildymą patalpos greičiau įšils, todėl vėliau bus galima šilumą sumažinti. Ekspertai pabrėžia, kad šildymo sistemos neveikia tokiu principu. Padidinta temperatūra lemia tik didesnes energijos sąnaudas, o šiluma patalpose paskirstoma tokiu pačiu greičiu. Dėl šios priežasties žmonės dažnai permoka, manydami, kad elgiasi racionaliai.
Įsitikinimas, jog langų vėdinimas žiemą yra nuostolingas
Daugelis gyventojų vengia vėdinti patalpas šaltuoju metų laiku, tikėdami, kad taip išleidžia brangią šilumą. Tačiau specialistai aiškina, jog trumpas, intensyvus vėdinimas yra būtinas norint palaikyti sveiką mikroklimatą ir netgi padeda efektyviau šildyti patalpas. Drėgnas oras šyla sunkiau, todėl nuolat nevėdinamose patalpose šilumos sąnaudos ilgainiui tik didėja.
Mitas apie nuolat atvirus radiatorius
Dar vienas dažnas įsitikinimas – kad radiatoriai turi būti visada pilnai atidaryti, nes kitaip šildymas neveiks efektyviai. Iš tiesų šilumos reguliavimas yra vienas svarbiausių taupymo veiksnių. Pastovi, bet per aukšta temperatūra lemia bereikalingą energijos švaistymą, ypač patalpose, kuriose žmonės būna trumpą laiką. Ekspertai pabrėžia, kad temperatūros pritaikymas pagal realius poreikius leidžia išlaikyti komfortą be papildomų išlaidų.
Tikėjimas, kad senas būstas visada reiškia dideles sąskaitas
Nors senesni pastatai dažnai siejami su didesnėmis šildymo išlaidomis, specialistai atkreipia dėmesį, kad ne pats pastato amžius yra lemiamas faktorius. Daug svarbesnė yra jo priežiūra, sandarumas ir šildymo sistemos būklė. Net ir senesniuose namuose, atlikus paprastus atnaujinimus, galima pasiekti pastebimų rezultatų. Vis dėlto mitas, kad nieko pakeisti neįmanoma, vis dar stabdo daugelį gyventojų nuo efektyvių sprendimų.
Klaidingas požiūris į energijos taupymą
Dalis žmonių mano, kad energijos taupymas reiškia komforto atsisakymą. Tai vienas pavojingiausių mitų, nes jis sukuria priešpriešą tarp šilumos ir ekonomijos. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikiniai sprendimai leidžia suderinti abu dalykus. Protingas šildymo valdymas, tinkami įpročiai ir technologijos leidžia išlaikyti komfortą neaukojant finansinio stabilumo.
Kodėl šie mitai vis dar gyvi
Psichologai pastebi, kad žmonės linkę pasitikėti asmenine patirtimi ar aplinkinių patarimais labiau nei specialistų rekomendacijomis. Be to, šildymo sistema daugeliui atrodo sudėtinga ir neaiški, todėl paprasti, nors ir klaidingi paaiškinimai tampa patrauklesni. Šis informacijos vakuumas leidžia mitams išlikti net tada, kai jie jau seniai paneigti.
Ką svarbu suprasti prieš darant sprendimus
Šildymo sezonas Lietuvoje kasmet tampa rimtu išbandymu šeimų biudžetams. Tie, kurie remiasi faktais, o ne mitais, dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų ir išvengia nemalonių netikėtumų. Supratimas, kaip iš tiesų veikia šildymo sistemos ir kokie sprendimai yra efektyvūs, leidžia ne tik sumažinti sąskaitas, bet ir jaustis ramiau viso sezono metu. Šis suvokimas tampa svarbiausia investicija, kuri atsiperka ne vieną žiemą.
Skaistė Linčiūtė – esu straipsnių kūrėja ir žurnalistė, rašanti įvairiomis temomis nuo kultūros ir visuomenės iki gyvenimo būdo bei aktualijų. Mano darbai išsiskiria aiškia mintimi, kūrybišku požiūriu ir gebėjimu atskleisti įdomias istorijas per žmogiškąją patirtį.
